Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 30-856 Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS
ĮSTATYMAS
1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 Vilnius
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. 2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo
administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.
3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo.
4. Šio Įstatymo nuostatomis įgyvendinamas šio Įstatymo priede pateiktas Europos Sąjungos teisės aktas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti
konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.
2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje.
3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio šalių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
4. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitokius konkurencijos apsaugos reikalavimus, taikomos tų sutarčių nuostatos.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su
prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
2. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis.
3. Konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.
4. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų
įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.
5. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. 6. Prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena
kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. 7. Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai
susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
8. Konkurencijos sąlygos – visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei jiems darantys įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).
9. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.
10. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
11. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
12. Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/4 ar daugiau visų balsų;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/4 ar daugiau visų balsų, arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/4 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/4 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/4 ar daugiau savo turto;
2
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
13. Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu kiekiu atitinkamoje rinkoje.
14. Koncentracija – tai: 1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas
kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;
2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu.
15. Kontrolė – visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:
1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto;
2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai.
16. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. Kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektai. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.
17. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties.
18. Ūkio subjekto turtas – ilgalaikio naudojimo materialus turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai.
19. Ūkio subjekto vadovas – fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25) Nr. XI-434, 2009-09-24, Žin., 2009, Nr. 121-5195 (2009-10-10) Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03)
4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę
1. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
2. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
II SKYRIUS
3
KONKURENCIJĄ RIBOJANTYS VEIKSMAI
PIRMASIS SKIRSNIS DRAUDŽIAMI SUSITARIMAI
5 straipsnis. Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas 1. Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti
konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant: 1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba
kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; 2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar
kitu būdu; 3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti
techninę pažangą ar investicijas; 4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas
atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo
komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. 2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai
visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. 3. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 4. Šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl
savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Reikalavimus ir sąlygas tokiems susitarimams teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
6 straipsnis. Išimtis 1. Šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę
pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu:
1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;
2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.
2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento (ab initio) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi.
3. Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kurioms esant susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas.
4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę naudotis šio straipsnio 3 dalyje numatytų teisės aktų taikoma išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
7 straipsnis. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
8 straipsnis. Atskiroji išimtis 1. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 2. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 3. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.)
4
4. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) *5. Konkurencijos taryba gali pakeisti arba panaikinti savo nutarimą suteikti atskirąją
išimtį, jeigu: 1) pasikeitė bent viena iš aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas nutarimas suteikti išimtį; 2) nutarimas suteikti išimtį buvo priimtas remiantis neteisinga arba ne visa informacija; 3) sutarties šalys pažeidė kurią nors nutarimo dėl išimties suteikimo sąlygą ar privalomą
įpareigojimą. *Pastaba. Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalis galioja tol, kol baigiasi Konkurencijos
tarybos suteiktų atskirųjų išimčių galiojimo terminai. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
ANTRASIS SKIRSNIS PIKTNAUDŽIAVIMAS DOMINUOJANČIA PADĖTIMI
9 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius
veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;
2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems
ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie
pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.
TREČIASIS SKIRSNIS KONCENTRACIJOS KONTROLĖ
10 straipsnis. Pranešimas apie koncentraciją 1. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir
gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų.
2. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos suprantamos kaip:
1) ūkio subjektų, kurie jungiasi, bendrųjų pajamų suma; 2) ūkio subjektų, iš kurių vienas ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami
susitarimo pagrindu, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/4 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Jeigu ūkio subjektas, kuris įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, tai apskaičiuojant įsigyjamų akcijų dalį įskaitomos ir akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai įsigyjamo turto daliai;
3) koncentruojamų ūkio subjektų, iš kurių viename ar keliuose tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys, turėdami kontrolės teisę, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/4 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Apskaičiuojant fizinio asmens ar fizinių asmenų įsigyjamų kito ūkio subjekto akcijų dalį, įskaitomos akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi fizinio asmens ar tų pačių fizinių asmenų kontroliuojami ūkio subjektai bei visi tai
5
pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai įsigyjamo turto daliai;
4) bendrųjų pajamų suma ūkio subjektų, kurie veikdami susitarimo pagrindu kartu steigia naują ūkio subjektą arba sukuria bendrą valdymo ar priežiūros organą ar bendrą administracinį padalinį arba kurie dėl priimamų sprendimų turės pusę ar daugiau tų pačių narių stebėtojų tarybose, valdybose ar kituose valdymo ar priežiūros organuose, arba kurie įsipareigoja vienas su kitu derinti savo ūkinės veiklos sprendimus arba perduoti vienas kitam visą ar tam tikrą dalį pelno, arba kurie vienas kitam suteikia teisę naudoti visą savo turtą ar jo dalį, arba vienas iš kurių ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kitokiu būdu įgyja kito ūkio subjekto kontrolę. Jeigu vienas ūkio subjektas suteikia teisę kitam ūkio subjektui naudoti savo turto dalį, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai naudojamo turto daliai.
3. Jeigu koncentracijoje dalyvauja: 1) (neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.); 2) draudimo įmonė, – vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojama draudimo įmokų (premijų)
suma; 3) kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės, – bendrosios
pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja valdymo įmonė, uždaro tipo investicinė bendrovė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, bendrųjų pajamų suma;
4) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, – bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;
5) užsienio valstybių ūkio subjektas, – bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip pajamų, gautų Lietuvos Respublikos prekių rinkose, suma.
4. Koncentracijos kontrolei taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.
5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės bei draudimo įmonės įsigyja 1/4 ar daugiau kitos įmonės akcijų, turėdami tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise, ir šios akcijos perleidžiamos ne vėliau kaip per vienerius metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansų įstaigos, įsigijusios 1/4 ar daugiau kitos įmonės akcijų, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1715, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3430 (2003-07-25) Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. X-1311, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4780 (2007-11-15) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
11 straipsnis. Pranešimo pateikimas 1. Pranešimą apie koncentraciją šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose
nurodytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai.
2. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą pasiūlymą supirkti akcijas. Konkurencijos taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą.
3. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta: 1) koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų registravimo duomenys; 2) koncentracijos priežastys ir tikslai; 3) koncentracijos būdo aprašymas;
6
4) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpio metinė finansinė atskaitomybė;
5) duomenys apie kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto arba kontroliuojančių asmenų nuosavybe esančias įmones, taip pat įmones, kurių jie yra akcininkai arba pajininkai;
6) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto pirktų ir parduotų prekių kiekiai per paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpį ir jų rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;
7) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto didžiausių pirkėjų ir tiekėjų bei pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas.
4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus.
5. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos, Konkurencijos tarybai pateikiama ir Lietuvos banko išvada.
6. Prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad ūkio subjektai sumokėjo Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliavą už pranešimo pateikimą ir nagrinėjimą. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
12 straipsnis. Koncentracijos sustabdymas 1. Koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar
kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus.
2. Laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, kurie prieštarauja šio straipsnio 1 daliai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
13 straipsnis. Pranešimų nagrinėjimas Konkurencijos taryboje 1. Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia
“Valstybės žiniose”, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus
apie koncentraciją ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.
3. Per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją.
4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koncentracijos nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienu mėnesiu.
5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius bei raštiškus paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti.
7
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
14 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos 1. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių
nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar
kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;
3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, išskyrus atskirus koncentracijos veiksmus, kuriuos leido atlikti Konkurencijos taryba pagal 12 straipsnio 3 dalį, arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis bei nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
2. Konkurencijos tarybos nutarime, kuriuo leidžiama vykdyti koncentraciją, nurodomi galimi koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų veiklos apribojimai, kurie yra tiesiogiai susiję ir reikalingi koncentracijai įgyvendinti.
3. Apie priimtus nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją. Jei Konkurencijos taryba nepriima 13 straipsnio 2 dalyje ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų arba jeigu asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją, per keturis mėnesius nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo gavimo nepranešama apie priimtą nutarimą, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas.
4. Konkurencijos tarybos nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 14 straipsnį, rezoliucinė dalis skelbiama “Valstybės žiniose”. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
14(1) straipsnis. Koncentracijos kontrolės procedūros taikymas savo iniciatyva 1. Konkurencijos taryba gali įpareigoti ūkio subjektus teikti pranešimą apie koncentraciją
ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos kontrolės procedūrą, numatytą šio įstatymo trečiajame skirsnyje, nors ir nėra viršijami 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
2. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos kontrolės procedūrą tik tais atvejais, jeigu nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip 12 mėnesių. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
15 straipsnis. Koncentracijos kontrolės pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas
1. Esant pagrindo manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo penktąjį skyrių.
2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta
8
neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
III SKYRIUS NESĄŽININGA KONKURENCIJA
16 straipsnis. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas 1. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės
veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:
1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;
2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;
3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;
4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;
5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos;
6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;
7) reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės
ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė, ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis.
4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.
5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, su sąlyga, kad šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės.
9
17 straipsnis. Teisių gynimas 1. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos
veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus,
paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;
4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos.
3. Atsakomybę už klaidinančios reklamos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas.
IV SKYRIUS KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ VEIKSMŲ KONTROLĖS INSTITUCIJA
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 1. Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę
konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi šio įstatymo. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais
įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais bei savo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
4. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.
19 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgalinimai 1. Konkurencijos taryba: 1) kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo
nustatytų reikalavimų; 2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus
bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje;
3) duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems Tarybos uždaviniams vykdyti;
4) nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybinio administravimo subjektų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui;
10
5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti valstybės ir kitų asmenų šio įstatymo saugomi interesai;
7) pagal kompetenciją priima teisės aktus; 8) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia
Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai; 9) vykdo kitus šiame bei kituose įstatymuose numatytus įgalinimus. 2. Konkurencijos taryba dalį savo įgalinimų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje,
14 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų priėmimą, bylų nagrinėjimą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei teisės aktų priėmimą, gali perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui ar Konkurencijos tarybos administracijai.
3. Konkurencijos tarybos funkcijoms vykdyti sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir etatus tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos ir jos darbuotojų funkcijas nustato šis įstatymas ir nuostatai, kuriuos tvirtina Konkurencijos taryba. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11) Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
20 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas bei darbo tvarka 1. Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir 4 nariai. Konkurencijos tarybos pirmininką
ir narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pirmą kartą skiriant Konkurencijos tarybos narius, 2 nariai skiriami šešeriems metams ir 2 nariai trejiems metams.
2. Konkurencijos tarybos pirmininku bei nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį ar ekonominį išsilavinimą.
3. Konkurencijos tarybos pirmininkas bei nariai atleidžiami iš pareigų tik: 1) savo noru; 2) pasibaigus kadencijai; 3) išrinkus į kitas pareigas arba paskyrus į kitas pareigas; 4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui; 5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidžia savo pareigas; 6) jei savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą; 7) dėl sveikatos būklės. 4. Pasibaigus Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario kadencijai, šie asmenys eina savo
pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo. Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai.
5. Konkurencijos tarybos nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, gavę Konkurencijos tarybos sutikimą.
6. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimų Konkurencijos tarybos sprendimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimų eigai, bet ne ilgiau kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų.
7. Konkurencijos tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos priimtas darbo reglamentas. Straipsnio pakeitimai:
11
Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
21 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas 1. Konkurencijos tarybos pirmininkas: 1) vadovauja Konkurencijos tarybos darbui; 2) atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 3) priima ir atleidžia iš darbo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus; 4) kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos
veiklos ataskaitas; 5) vykdo kitas Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. 2. Konkurencijos tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina vienas iš Konkurencijos
tarybos narių, kurį skiria Konkurencijos tarybos pirmininkas. 3. Konkurencijos tarybos pirmininkas arba, jo nesant, kitas paskirtas eiti jo pareigas
Konkurencijos tarybos narys turi teisę dalyvauti patariamojo balso teise Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jei siūlomi priimti sprendimai prieštarautų šiam įstatymui.
22 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga 1. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti šio įstatymo
laikymosi kontrolės metu sužinotas ūkio subjektų komercines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.
2. Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
V SKYRIUS KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ VEIKSMŲ TYRIMAS IR BYLŲ NAGRINĖJIMAS
KETVIRTASIS SKIRSNIS KONKURENCIJOS TARYBOS VYKDOMAS KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ
VEIKSMŲ TYRIMAS
23 straipsnis. Konkurencijos tarybos tiriami pažeidimai 1. Konkurencijos taryba tiria: 1) viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį šio
įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; 2) konkurenciją ribojančius susitarimus; 3) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; 4) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant
nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;
5) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 6) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku,
pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo nustatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
2. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (toliau – įgalioti pareigūnai). Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
24 straipsnis. Iniciatyvos teisė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą 1. Teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi: 1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų;
12
2) viešojo administravimo subjektai; 3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą
nutarimą. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
25 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas 1. Prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos
pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai.
2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas.
3. Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą.
4. Tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo
saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti
reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. 5. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti konkurenciją ribojančius
veiksmus. 6. Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo tyrimo
pradžios. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
26 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą
1. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę: 1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto
priemonėse; 2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant
ūkio subjekto vadovų bei darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 9 straipsnio arba Europos bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnio pažeidimą;
3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (kad ir kokioje laikmenoje jie būtų saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją kopijuoti;
4) užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (kad ir kokioje laikmenoje jie būtų saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir raštiškus paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš viešojo administravimo subjektų;
13
7) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
8) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės; 9) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų; 10) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones. 2. Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti atliekami
tik turint teismo leidimą. 3. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali
pasitelkti policijos pareigūnus. 4. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus
veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.
5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.), kurių formas ir užpildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.
6. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, yra privalomi ūkio subjektams ir jų organų nariams bei administracijos darbuotojams. Už reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
7. Tyrimą atliekantys įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie jų atsakomybę už melagingų žinių suteikimą arba už atsisakymą suteikti žinias Konkurencijos tarybai. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
27 straipsnis. Tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų apskundimas 1. Ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą, turi teisę apskųsti neteisėtus
tyrimą atliekančių įgaliotų pareigūnų veiksmus Konkurencijos tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo dienos. Konkurencijos taryba turi priimti sprendimą dėl šio skundo per 10 dienų nuo jo gavimo dienos.
2. Jeigu ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą, nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė sprendimo per 10 dienų, ūkio subjektai turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas tyrimo veiksmų nesustabdo. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11)
28 straipsnis. Laikinojo pobūdžio priemonės 1. Neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinojo pobūdžio priemonės nebetaikomos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ūkio subjektui, įtariamam padarius Konkurencijos įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinojo pobūdžio priemones:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą; 2) gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, įpareigoti ūkio subjektus
atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės.
3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui, įtariamam pažeidus Konkurencijos įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus.
14
4. Konkurencijos tarybos sprendimas taikyti laikinojo pobūdžio priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinų priemonių taikymo nesustabdo. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
29 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinojo pobūdžio priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka
1. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, arba dėl laikinojo pobūdžio priemonių taikymo pagal šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, šios tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti priemones ar apribojimus išdavimo. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinojo pobūdžio priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai.
3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinojo pobūdžio priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.
4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinojo pobūdžio priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
5. Jeigu Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinojo pobūdžio priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“ Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
30 straipsnis. Tyrimo pabaigimas 1. Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba teisės aktų nustatyta tvarka priima
sprendimą tyrimą dėl įstatymo pažeidimo nutraukti arba tyrimą dėl įstatymo pažeidimo baigti. 2. Tyrimas nutraukiamas, jei: 1) tyrimo metu paaiškėja, kad nėra teisės pažeidimo sudėties; 2) veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas,
įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje.
3. Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą dėl tyrimo nutraukimo, ūkio subjektui yra privalomi.
4. Apie priimtą sprendimą raštu pranešama pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims. Konkurencijos tarybos nutarimų, priimtų pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, rezoliucinė dalis skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“.
5. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba jeigu ūkio subjektas nesilaiko šio įstatymo pagrindu nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, Konkurencijos taryba turi teisę nutrauktą tyrimą atnaujinti.
15
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
PENKTASIS SKIRSNIS BYLŲ DĖL KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ VEIKSMŲ
NAGRINĖJIMO PROCESAS
31 straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai 1. Nagrinėjant bylą dėl 23 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja: 1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius); 2) asmuo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pažeidėjas); 3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai
susijusi nagrinėjama byla; 4) viešojo administravimo subjektų atstovai jų prašymu; 5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai bei kiti asmenys. 2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, toliau šiame įstatyme
vadinami proceso šalimis. 3. Proceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai.
Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
32 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą Proceso šalims raštu pranešama apie įgaliotų pareigūnų išvadas dėl konkurenciją
ribojančių veiksmų, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. Apie bylos nagrinėjimą Konkurencijos taryba gali informuoti per visuomenės informavimo priemones.
33 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą Konkurencijos tarybos posėdyje
Byla nagrinėjama dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. Nesant proceso šalių, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu joms buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo išvadomis.
34 straipsnis. Teisė būti išklausytam, duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo medžiaga
1. Tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijose proceso šalys turi teisę būti išklausytos ir duoti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pabaigus tyrimą, proceso šalims pateikiamos tyrimą atlikusio įgalioto pareigūno išvados raštu, taip pat sudaroma galimybė susipažinti su bylos dokumentais, išskyrus dokumentus, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Tokiais atvejais reikia šio ūkio subjekto sutikimo.
2. Proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę bet kurioje tyrimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti pareiškėjui. Pareiškėjas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių, kuris įtraukiamas į bylą.
35 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Konkurencijos taryba savo
iniciatyva, įtariamo pažeidėjo arba kito suinteresuoto asmens prašymu gali paskelbti bylos nagrinėjimą uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis.
36 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą 1. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti nutarimą:
16
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas; 2) nesant įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas; 3) nesant įstatymo pažeidimo, bylą nutraukti; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. 2. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės,
pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas.
3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo, įtariamas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus.
4. Konkurencijos tarybos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas.
37 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas 1. Konkurencijos tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims. 2. Konkurencijos tarybos nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 36 straipsnį, rezoliucinė
dalis skelbiama “Valstybės žiniose”.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS NUTARIMŲ
TEISMINIS NAGRINĖJIMAS
38 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas 1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu
ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, turi teisę skųsti proceso šalys.
2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo “Valstybės žiniose”.
3. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11)
39 straipsnis. Teismo sprendimas Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių
sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti; 2) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai
papildomam tyrimui atlikti; 3) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis; 4) pakeisti nutarimą dėl koncentracijos, sankcijų arba laikinojo pobūdžio priemonių
taikymo. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
VI SKYRIUS ATSAKOMYBĖ UŽ KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
40 straipsnis. Ūkio subjektams taikomos sankcijos 1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus
veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
17
2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. 2. Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba
nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos.
3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai: 1) Konkurencijos taryba atlieka tyrimą. Sankcijų taikymo terminas šiuo atveju
sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos sprendimo tirti įstatymo pažeidimus priėmimo dienos iki Konkurencijos tarybos sprendimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 36 straipsnyje, priėmimo dienos;
2) teismo sprendimu sustabdomas Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
3) teisme nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos sprendimo taikyti sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
41 straipsnis. Baudos 1. Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos,
apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sugadinimą ar nuplėšimą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
18
42 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas 1. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 4) (neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.); 5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio
subjektai; 6) ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę
pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis.
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.
4. (Neteko galios nuo 2009 m. balandžio 25 d.) 5. Vyriausybė nutarimu patvirtina baudos dydžio nustatymo tvarką.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25) Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03)
43 straipsnis. Atleidimas nuo baudos 1. Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs
Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios; 2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pateikęs tokią
informaciją; 3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir
bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu; 4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio
subjektų dalyvauti tokiame susitarime. 2. (Neteko galios nuo 2009 m. balandžio 25 d.) 3. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl pažeidimo,
sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
44 straipsnis. Baudų išieškojimas 1. Ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės
biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. 2. Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar
jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. 3. Ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Konkurencijos tarybos nutarimas pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos. Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
19
441 straipsnis. Ūkio subjektų vadovams skiriamos sankcijos 1. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo
konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama piniginė bauda iki 50 000 litų.
2. Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo
vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro
pažeidimą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos ūkio subjekto, atleisto
nuo baudos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovui. Ši nuostata dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikoma, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos.
4. Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, įvykdžiusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį.
5. Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalys. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03)
442 straipsnis. Prašymo teismui dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas ir jo nagrinėjimas teisme
1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad egzistuoja šio įstatymo 441 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.
3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu įsiteisėjus Konkurencijos tarybos nutarimui dėl šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo arba įsiteisėjus nutarimo daliai, kuria konstatuotas ūkio subjekto, kurio vadovui prašoma taikyti sankciją, pažeidimas, nurodytas šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje. Toks prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies įsiteisėjimo.
4. Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą. 5. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje
nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto
pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes.
20
6. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.
7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymas papildytas straipsniu: Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03)
45 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
administracinė atsakomybė.
46 straipsnis. Žalos atlyginimas 1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio
subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. 2. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų
veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas VII skyriumi: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
VII SKYRIUS EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS
47 straipsnis. Įgaliota institucija 1. Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos
taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai.
2. Konkurencijos taryba, atlikdama funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Valstybės pagalba 1. Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos
Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. 2. Konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka atlieka
valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Bendrijų Komisijai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms.
3. Suteiktos valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registrą tvarko Konkurencijos taryba.
49 straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas 1. Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles atliekantys Europos Bendrijų
Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimą dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose įgyvendinimo (toliau – Tarybos reglamentas EB Nr. 1/2003) 20 straipsnyje nurodytu atveju.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Bendrijų Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju.
4. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pateikia Europos Bendrijų Komisija arba Konkurencijos taryba. Straipsnio pakeitimai:
21
Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
50 straipsnis. Konkurencijos bylų teisminis nagrinėjimas 1. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Europos
Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnius ar kitais šio Įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;
2) padarytos žalos atlyginimo. 2. Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82
straipsnių taikymu, apie tai informuoja Europos Bendrijų Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Bendrijų Komisija ir Konkurencijos taryba turi teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje.
3. Sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje buvo taikomi Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsniai, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Bendrijų Komisijai ir Konkurencijos tarybai.
4. Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomi Europos Bendrijų steigimo sutarties 81 ar 82 straipsniai, priimamas Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl minėtų straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi.
5. Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas EB Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). Įstatymas papildytas priedu: Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) Priedo pakeitimas: Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25)
_______________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. VIII-1933, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2572 (00.10.11) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 19, 27, 28, 29, 38 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
22
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1715, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3430 (2003-07-25) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Iki šio Įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos tarybos suteiktos atskirosios išimtys galioja iki jų termino pasibaigimo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba pakeičia arba panaikina savo nutarimą suteikti atskirąją išimtį pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį. Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 12 straipsnyje išdėstytas 14(1) straipsnis netaikomas koncentracijoms, įgyvendintoms iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 15 straipsnyje išdėstyto 20 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, taikoma ir iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtiems Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams. Šis Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalis galioja tol, kol baigiasi Konkurencijos tarybos suteiktų atskirųjų išimčių galiojimo terminai.
4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1311, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4780 (2007-11-15) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO Šis įstatymas įsigalioja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. nuo 2008 m. kovo 1d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44, 49 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Konkurencijos tarybos pirmininkas eina pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos. Pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Konkurencijos tarybos pirmininko kadencijai, naujas Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas pagal šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytos 20 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-434, 2009-09-24, Žin., 2009, Nr. 121-5195 (2009-10-10) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 3, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 44(1), 44(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-05-09) ausrine.trapinskiene@lrs.lt
23
24