Литва

Civilinė byla Nr. e2A-26-823/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01352-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1; 3.3.1.18

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „LATGA“, atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“, akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „LATGA“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Telia Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“, uždarajai akcinei bendrovei „Init“, uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“, uždarajai akcinei bendrovei „SPLIUS“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ dėl uždraudimo atsakovėms elektroninių ryšių tinklais teikti savo klientams prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas,

n u s t a t ė :

I.    Ginčo esmė
 

1.  Ieškovė asociacija „LATGA“ kreipėsi į teismą, reikalaudama uždrausti atsakovėms elektroninių ryšių tinklais teikti savo klientams prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas.

2.  Ieškovė nurodė, kad ji yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuriai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 67 straipsnyje nustatyta teisė be atskiro įgaliojimo teisme ginti kolektyviai administruojamas autorių teises. Interneto svetainė, turinti domeno vardą linkomanija.net, yra dalijimosi rinkmenomis sistema, kurios naudotojams yra padaryti viešai prieinami įvairūs autorių teisių saugomi objektai: kino filmai, DVD ir HDTV vaizdo įrašai, muzikos kūriniai, muzikos kūrinių vaizdo klipai, žaidimai ir žaidimų atnaujinimai, kompiuterių programos, knygos ir pan. Šios interneto svetainės veikimas pagrįstas P2P (angl. peer-to-peer) principu veikiančios „BitTorrent“ protokolo technologijos pagrindu. Specifinis nurodytu būdu veikiančios duomenų dalijimosi sistemos bruožas yra tas, jog kiekvienas autorių teisių objektų gavėjas yra ir jų skleidėjas. Tai reiškia, kad tuo pačiu metu, kai iš kitų interneto svetainės linkomanija.net naudotojų siunčiasi suskaidytas atitinkamo kino filmo, muzikos kūrinio ar pan. rinkmenos dalis, interneto svetainės linkomanija.net naudotojas automatiškai sudaro sąlygas atsisiųstas atitinkamo kino filmo, muzikos kūrinio ar pan. rinkmenos dalis iš jo atsisiųsti kitiems interneto svetainės linkomanija.net naudotojams. Dauguma rinkmenų su autorių teisių saugomu turiniu registruotiems interneto svetainės linkomanija.net naudotojams yra padarytos viešai prieinamos kompiuterių tinklais, neturint autorių ir (ar) kitų autorių teisių turėtojų sutikimų. Ieškinyje nurodytas pavyzdinis 50 tokių kūrinių (muzikos albumų, kino filmų, knygų) sąrašas. 

3.  Pasak ieškovės, įvertinus faktą, kad neteisėtam autorių teisių objektų naudojimui interneto svetainėje linkomanija.net būdingas užsienio elementas, nes autorių teisių pažeidimai faktiškai dalijantis rinkmenomis daromi ne vienoje valstybėje (įskaitant Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas, Airiją, Norvegiją), o Lietuvos Respublikos rinkai specialiai pritaikytą interneto svetainę linkomanija.net administruojantis ūkio subjektas nėra žinomas, tokių tradicinių autorių teisių gynimo būdų kaip įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ar draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos autorių ir (ar) kitų autorių teisių subjektų teisės arba atsirasti žala, taikymas nagrinėjamu atveju yra itin apsunkintas. Todėl ieškovės atstovaujamų autorių ir kitų autorių teisių gynimą veiksmingiausiai užtikrintų specialios autorių teisių apsaugos priemonės, skirtos būtent autorių teisių apsaugai nuo neteisėtos veiklos skaitmeninėje aplinkoje. Tokių priemonių taikymas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lygmeniu reglamentuojama 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų (toliau – ir Direktyva 2001/29/EB). Šioje direktyvoje numatyta teisių turėtojų galimybė reikalauti priversti tarpininkus, tinkle perduodančius trečiųjų asmenų daromus autorių teisių saugomų objektų pažeidimus, nutraukti tokią autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančią veiklą. Nacionaliniame teisiniame reglamentavime analogiška savo turiniu teisė įtvirtinta ATGTĮ 78 straipsnyje. Remiantis aptariamomis nuostatomis, ieškinys dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo yra reiškiamas interneto prieigos paslaugų teikėjams, kurie, ieškovės teigimu, yra su autorių teisių pažeidimais susijusių paslaugų teikimo tarpininkai ATGTĮ 78 straipsnio prasme ir kurie turi realias technines galimybes nutraukti autorių ir kitų autorių teisių subjektų teises pažeidžiančią veiklą, vykdomą interneto svetainėje linkomanija.net. 

4.  Ieškovė paaiškino, kad, atsižvelgdama į didelį tarpininkų skaičių, taip pat proceso ekonomijos ir koncentruotumo principus, ieškinį dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo reiškia didžiausią interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalį pagal abonentų skaičių užimantiems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams – byloje kaip atsakovės įtrauktos dalyvauti tos interneto prieigos paslaugų teikėjos, kurių interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalis Ryšių reguliavimo tarnybos viešai skelbiamais duomenimis yra didesnė už 2,5 proc. ir bendrai sudaro 86,9 proc.

5.  Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, ieškinyje suformuluotas techniškai neutralus reikalavimas, nenurodant, kokių konkrečiai tinklo srauto valdymo priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų galima prisijungti prie interneto svetainės linkomanija.net, interneto prieigos paslaugų teikėjai privalo imtis. Tenkinus ieškinį, interneto prieigos paslaugų teikėjai patys galėtų pasirinkti taikytinas technines bei organizacines priemones, kurios leistų tinkamai įgyvendinti nustatytą draudimą ir kurios geriausiai atitiktų jų turimus išteklius bei nereikalautų itin sudėtingų, daug išlaidų ir sąnaudų reikalaujančių sprendimų.

6.  Atsakovės AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Cgates“, UAB „Init“, UAB „Balticum TV“, UAB „SPLIUS“ ir UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7.  Atsakovių teigimu, ieškovė neįrodė, kad atstovauja visų autorių, kurių kūriniai prieinami per interneto svetainę linkomanija.net, teisėms. Nepateikusi atstovavimą patvirtinančių įrodymų, ieškovė nėra tinkamas subjektas teismine tvarka reikšti reikalavimą interneto prieigos teikėjams panaikinti prieigą prie visos interneto svetainės linkomanija.net. Ieškovės atstovaujamų autorių kūrinių dalis sudaro itin mažą dalį linkomanija.net duomenų rinkmenų dalijimosi sistemoje viešai skelbiamų kūrinių. Dalis autorių sutinka, kad per interneto svetainę linkomanija.net būtų pristatyta jų kūryba, t. y. suteikia visas teises viešai skelbti ir platinti jų kūrinius. Šis faktas paneigia ieškovės bandomą įrodyti prezumpciją, kad visi kūriniai, kuriais dalijamasi naudojantis šia interneto svetaine, yra prieinami neteisėtai. 

8.  Atsakovių nuomone, ieškovės reikalavimas negali būti taikomas visai interneto svetainei, nebent būtų nustatyta, kad visa interneto svetainė pažeidžia ieškovės administruojamas autorių turtines teises. ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį aiškinant kaip suteikiančią teisę drausti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net visiems konkretaus interneto prieigos paslaugų teikėjo naudotojams, nepaisant to, ar jie naudojasi šia interneto svetaine pažeisdami autorių teises, ar teisėtais tikslais, būtų visiškai nepagrįstai apribojama teisėtai besinaudojančių interneto svetaine linkomanija.net asmenų teisė gauti ir skleisti informaciją, taip pat autorių, savanoriškai skelbiančių savo kūrybą šioje svetainėje, teisės, todėl ieškovės prašomas taikyti draudimas yra neproporcingas. Ieškinio pareiškimas tik devyniems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams taip pat atsiliepia ir konkurencijai interneto paslaugų teikimo rinkoje. Apribojus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net tik atsakovėms, atsirastų konkurencijos ribojimas, nes interneto prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugą ir toliau galės teikti kiti interneto paslaugų teikėjai.

9.  Atsakovės taip pat nurodė, kad pagal Direktyvą 2001/29 EB ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį tarpininku, kuriam gali būti taikomas draudimas, laikomas tas, kuris teikia elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises. Interneto paslauga, kurią teikia atsakovės, pati savaime, be galimybės prisijungti prie interneto svetainės linkomanija.net bei be torentų (angl. torrent) failų, nesuteikia galimybės naudotojams pažeisti autorių teisių. Pati ieškovė pripažįsta, kad visų veiksmų, kuriuos ji laiko pažeidžiančiais autorių teises, priežastimi yra interneto svetainės veikimo būdas ir kūrinių darymas viešai prieinamais per šią interneto svetainę, todėl akivaizdu, kad šioje byloje atsakovu turi būti traukiamas asmuo, valdantis, prižiūrintis ir (ar) administruojantis interneto svetainę linkomanija.net. Būtent toks asmuo yra laikytinas tarpininku ATGTĮ 78 straipsnio prasme.

10.  Atsakovės pažymėjo, kad, net ir atsakovėms įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones ieškinio patenkinimo atveju, naudotojai dėl IT sistemų ypatumų vis vien turėtų galimybę atsakovių pritaikytas technines priemones apeiti. Kadangi interneto svetainę linkomanija.net pateikia Švedijos interneto prieigos paslaugų teikėja PRQ, AB, atsakovių nuomone, ieškovė, siekdama kuo efektyviau apginti savo neva pažeidžiamas teises, prieš pareikšdama ieškinį atsakovėms galėjo ir turėjo kreiptis į minėtą Švedijos interneto prieigos ir prieglobos (angl. hosting) paslaugų teikėją dėl prieigos prie ginčo interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo. Jeigu prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net panaikintų būtent šios interneto svetainės prieglobos paslaugų teikėja, būtų pasiektas ieškovės siekiamas rezultatas ir visiems naudotojams būtų panaikinta prieiga prie ginčo interneto svetainės. Atsakovių vertinimu, ieškovės reikalaujamas įpareigojimas turi būti laikomas ultima ratio (paskutine priemone), tačiau ieškovė nesiėmė kitų priemonių autorių teisių pažeidimams pašalinti.

11.  Atsakovės taip pat nesutiko su tuo, kad prieiga prie interneto svetainės linkomanija.net būtų ribojama išimtinai tik atsakovių išlaidomis, ir nurodė, kad yra informacinės visuomenės paslaugų tarpininkės, kurios teikia interneto prieigos paslaugas ir neatlieka jokio ieškovės administruojamų teisių pažeidimo. Todėl neteisinga, neprotinga ir neproporcinga visas išlaidas, susijusias su techninėmis ieškovės prašomo taikyti draudimo įgyvendinimo priemonėmis perkelti išimtinai atsakovėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.  Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – įpareigojo atsakoves savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir ieškovės asociacijos „LATGA“ sąskaita savo paslaugų gavėjams uždrausti pasiekti linkomanija.net svetainėje sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą, uždraudžiant savo paslaugų gavėjams prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovių valdomuose tinkluose; priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 8 811,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

13.  Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės administruoti autorių viešo paskelbimo teises, darė išvadą, kad ieškovė pagrindė savo kolektyvinio administravimo teisę, suteikiančią savarankišką ieškinio teisę be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo pareigos pateikti ir nepateikė visų autorių, kurių teises administruoja, sąrašo, o pateikė tik atsitiktinai parinktą autorių, kurių teises administruoja tiesioginių sutarčių ar sutarčių su kitais kolektyvinio administravimo subjektais pagrindu, sąrašą. Toks sąrašas, anot pirmosios instancijos teismo, netgi jeigu jis atsakovių iš dalies ginčijamas, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė turi teisinį interesą, būtiną pareikšti ieškinį šioje byloje.

14.  Teismas pažymėjo, kad nei Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalis, nei ATGTĮ 78 straipsnis neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl draudimo tarpininkui teikti paslaugas (reikalavimo, kurį šioje byloje pareiškė ieškovė), į bylą įtraukti kuriuos nors kitus asmenis, išskyrus tuos, prieš kuriuos pareikštas reikalavimas. Be to, reikalavimas įtraukti į bylą linkomanija.net valdytoją ar valdytojus esamomis sąlygomis ir realiomis priemonėmis yra neįgyvendinamas, nes svetainės valdytojas ir jo buvimo vieta nėra žinomi, o ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad išnaudojo protingas galimybes surasti tokį asmenį. Whois.com svetainėje esanti informacija rodo, kad linkomanija.net valdytojo tapatybė, jo buvimo vieta ir elektroninio pašto adresas paslėpti whois guard protected priemonėmis, pačioje linkomanija.net svetainėje nėra pateikiama jokia informacija apie valdytojo asmenį ar jo kontaktai. Teismo vertinimu, linkomanija.net valdytojo neįtraukimas į bylą, nežinant ir nesant protingomis priemonėmis pasiekimo galimybių sužinoti ne tik valdytojo buvimo vietos, bet ir valdytojo asmenį arba asmenis identifikuojančių duomenų, tokiam valdytojui ar valdytojams akivaizdžiai slepiant ir darant nepasiekiamus duomenis apie save, savaime negali būti kliūtimi išnagrinėti ieškovės reikalavimą teisme. Tuo tarpu atsakovių paslaugų naudotojų įtraukti į bylą nėra nei galimybės, nei prasmės, nes jokie teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nebūtų taikomi konkrečiam naudotojui, nukreipiant vykdymą į tokį naudotoją asmeniškai.

15. Teismas pažymėjo, kad ESTT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje Nr. C-610/15 (Stichting Brein v. Ziggo BV, XS4ALL Internet BV) (toliau – ir The Pirate Bay byla) nusprendė, jog sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ji apima dalijimosi rinkmenomis internete platformos, kuri, naudojantis su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle, pateikimą ir administravimą. Tarp šalių nekilo ginčas, kad interneto svetainė linkomanija.net yra dalijimosi rinkmenomis internete platforma, kuri, naudodamasi su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle, pateikia naudotojams tokią platformą ir ją administruoja. Ieškovė pateikė įrodymus, kad interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta lankomiausia Lietuvos interneto svetainė ir kiek daugiau negu 71 procentas svetainės lankytojų prie jos jungiasi iš Lietuvoje registruotų IP adresų, turėdami galimybę jungtis prie linkomanija.net nepriklausomai vienas nuo kito ir vienu metu turėti prieigą prie saugomų kūrinių. Vadinasi, reikšmingai didelė dalis atsakovių paslaugų naudotojų aktyviai siunčiasi rinkmenas, kuriose yra autorių teisių saugomi kūriniai, naudodamiesi dalijimosi rinkmenomis internete platforma linkomanija.net ir atsakovių tinklais. Tai susiję su neapibrėžtu potencialių adresatų skaičiumi ir apima didelį asmenų skaičių, kaip tai aiškina ESTT (pvz., ESTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimo byloje Nr. C-607/11 (ITV Broadcasting ir kt.) 35 ir 36 punktai) ir yra reikšminga sprendžiant dėl „viešo paskelbimo“ konstatavimo pagal Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį. 

16.  Teismas pažymėjo, kad atsakovų paslaugų naudotojai, esantys peer-to-peer tinklo, administruojamo linkomanija.net valdytojo, naudotojais, savo kompiuteriuose įdiegdami ir paleisdami dalijimosi rinkmenomis programinę įrangą, pateikdami rinkmenų dalijimosi platformai linkomanija.net torentus, leidžiančius susekti jų kompiuteriuose esančias rinkmenas ir būdami aktyvūs tinkle, sąmoningai padaro savo turimus autorių teisėmis saugomus kūrinius prieinamus kitiems peer-to-peer tinklo naudotojams. Tokie veiksmai taip pat būtini, kad visa viešo kūrinių paskelbimo sistema, apimanti rinkmenų dalijimosi platformos administravimą ir jos naudotojų aktyvumą, veiktų. Nesant aprašytų dalijimosi platformos administratoriaus arba jos naudotojų veiksmų, viešas kūrinių paskelbimas naudojantis rinkmenų dalijimosi internete platforma linkomanija.net nebūtų įmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad viešas autorių teisių saugomų kūrinių paskelbimas naudojantis interneto svetainėje linkomanija.net veikiančia rinkmenų dalijimosi platforma yra vykdomas bendrais linkomanija.net valdytojo ir šios platformos naudotojų (atsakovių paslaugų gavėjų, sąmoningai padarančių savo turimus autorių teisėmis saugomus kūrinius prieinamus kitiems peer-to-peer tinklo naudotojams) veiksmais.

17.  Pasisakydamas dėl atsakovių, kaip tarpininkių, statuso, teismas pažymėjo, kad ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimu byloje Nr. C-314/12 (UPC Telekabel Wien GmbH v. Constantin Film Verleih GmbH, Wega Filmproduktionsgessellschaft GmbH) (toliau – ir Telekabel byla) nurodė, jog sąvoka „tarpininkas“ Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies prasme gali būti aiškinama kaip apimanti bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Atsakovės savo klientams (paslaugų naudotojams) suteikia prieigą prie interneto tinklo ir savo valdomais tinklais perduoda viešai skelbiamus autorių teisėmis saugomus kūrinius be autorių sutikimo, taip savo tinklais perduodamos linkomanija.net ir jos naudotojų bendrais veiksmais daromą saugomo kūrinio pažeidimą, taigi, atsakovės yra su autorių teisių pažeidimais susijusių paslaugų teikimo tarpininkės Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi reikšmės aplinkybė, kad linkomanija.net naudojasi Švedijoje esančio serverio prieglobos paslaugomis, nes, atsakovių tinklais naudojantis linkomanija.net naudotojams, atsakovai perduoda „trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle“. Trečiasis asmuo šiuo atveju yra tiek linkomanija.net ir dalijimosi platformos naudotojai kiekvienas atskirai, tiek ir jie kartu.

18.  Teismas nesutiko su atsakovėmis, kad vien ieškovės nurodytų viešai skelbiamų pažeidžiant autorių teises kūrinių skaičius savaime gali nulemti ieškovės prašomo teisių gynybos būdo taikymą, ir nurodė, kad rinkmenų dalijimosi internete platforma linkomanija.net suteikia galimybę savo naudotojams pateikti dalijimuisi neribotos apimties kūrinių skaičių, kuris, didėjant naudotojų skaičiui ir bėgant laikui, tik auga. Ieškovė pateikė įrodymus, kad interneto svetainėje linkomanija.net nėra įdiegta ne tik efektyvių, bet ir jokių priemonių, kuriomis galima inicijuoti neteisėto kūrinių viešo paskelbimo nutraukimą platformoje. Teismas darė išvadą, kad linkomanija.net veikimo būdas savaime sukuria neteisėto dalijimosi, o todėl – ir viešo kūrinių paskelbimo be autorių sutikimo, mechanizmą, įtraukiantį į viešo paskelbimo procesą vis naujus kūrinius ir tik laikinai arba tik atsitiktinai pašalinantį dalį anksčiau įtrauktų, kai mechanizmo veikimo sparta ir apimtis didėja, didėjant naudotojų ir persiųstų rinkmenų skaičiui. Interneto svetainė linkomanija.net sukurta kaip rinkmenų dalijimosi internetu platforma be autorių teisių pažeidimų kontrolės priemonių, skirta plačiai auditorijai, kurios dalyvavimas platformoje pagrįstas arba naudotojų reitingavimu priklausomai nuo privalomo balanso tarp atsisiųstų duomenų ir išsiųstų duomenų palaikymo (taip skatinant ne tik parsisiųsti kūrinius, bet ir jais dalytis su kitais naudotojais), arba periodinio mokesčio už naudojimąsi platforma mokėjimu. Tai taip pat patvirtina, kad linkomanija.net veikia komercinės naudos pagrindu, o komercinis veiklos pobūdis šiuo atveju taip pat yra reikšmingas (ESTT 2011 m. spalio 4 d. sprendimo bylose Nr. C-403/08 ir C-429/08 (Football Association Premier League Ltd) 204 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad linkomanija.net yra trisdešimta pagal lankomumą Lietuvoje interneto svetainė, taip pat į tai, kad, ieškovės pateiktais duomenimis, viešai prieinamų aktyvių rinkmenų (kino filmų, televizijos programų, sporto varžybų įrašų, dokumentikos, muzikos kūrinių ir jų rinkinių, muzikos kūrinių vaizdo klipų, kompiuterinių žaidimų, kompiuterių programų, knygų ir kitų rinkmenų) skaičius ieškinio pareiškimo metu svetainėje linkomanija.net viršijo 80 000 ir nėra pagrindo manyti, kad šis skaičius yra sumažėjęs, teismas sprendė, jog linkomanija.net platformoje vykdomi labai didelio masto autorių teisių pažeidimai.

19.  Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors atsakovės atsikirto, jog, taikant ieškovės reikalaujamą draudimą, iš interneto naudotojų bus atimta galimybė teisėtu būdu gauti informaciją, tačiau ieškovė pagrįstai nurodė, kad didžioji kūrinių saugomų autorių teisėmis dalis yra laisvai prieinama legaliose platinimo vietose – knygynuose, bibliotekose, interneto parduotuvėse, taip pat įvairiose interneto platformose, tokiose kaip „Youtube“, „Spotify“, „Netflix“, ir kt. Byloje nėra pateikta duomenų, kad platforma linkomanija.net būtų naudojamasi dalijimuisi pačių naudotojų sukurtais kūriniais ar asmeninio pobūdžio informacija. Tokiais duomenimis, teismo vertinimu, dažniausiai viešai dalijamasi socialiniuose tinkluose, asmeniniuose tinklaraščiuose ir pan.

20.  Teismas nesutiko su atsakovių tvirtinimu, kad pritaikytas draudimas būtų neefektyvus, ir nurodė, jog, nors dalis naudotojų, apribojus linkomanija.net prieigą, pasinaudotų galimybe apeiti ribojimą per VPN, tarpinius serverius (angl. proxy servers) ir kitais lengvai prieinamais būdais, tačiau visi naudotojai būtų įspėti apie naudojimosi dalijimosi rinkmenomis konkrečioje interneto platformoje neleistinumą ir to priežastis. Teismo vertinimu, dauguma interneto naudotojų yra įstatymui paklusnūs asmenys, kurie, sužinoję apie taikomus ribojimus ir to priežastis, ne tik dėl techninio neišprusimo, bet ir sąmoningai nesieks apeiti prieigos ribojimo. Ieškovė pateikė tyrimų duomenis, iš kurių matyti, kad, pritaikius prieigos apribojimą, jo apeiti nebesiekė reikšminga dalis interneto naudotojų. Vien tai, teismo vertinimu, yra pakankama sprendžiant, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė turi realų efektą.

21.  Teismas taip pat nesutiko su ieškove, kad jos prašoma taikyti priemonė nėra ultima ratio priemonė. Teismo vertinimu, Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymas ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymas susijęs su atvejais, kai kitos ribojimo priemonės, paprastai taikomos tiesiogiai interneto svetainių valdytojams ar jų naudotojams (lankytojams), yra negalimos dėl neefektyvumo, neproporcingų sąnaudų arba sudėtingumo. Nepaisant to, teismas pripažino, kad šiuo atveju dėl linkomanija.net valdytojų duomenų neprieinamumo, o tai patvirtina informacijos apie svetainės valdytoją sąmoningas slėpimas ir ieškovės nerezultatyvus kreipimasis į Švedijos bendrovę, teikiančią serverio prieglobos paslaugas, taip pat dėl peer-to-peer tinklo, kuriame daromi autorių teisių pažeidimai, decentralizuotumo ir jo naudotojų sudėties kintamumo, kitos įstatyme numatytos priemonės negali būti protingai pritaikomos ir būti pakankamai efektyvios, kad atitiktų „aukšto lygio apsaugos“ reikalavimą.

22.  Teismas nurodė, kad neteisėtos informacijos pašalinimas ją atrenkant nagrinėjamu atveju yra negalimas, nes nėra baigtinio šalintinos informacijos sąrašo ir nėra vienos konkrečios vietos, kur tokia informacija yra paskelbta. Informacijos perdavimo sustabdymas negalimas dėl tos priežasties, kad nėra baigtinio sustabdytinos informacijos sąrašo. Todėl teismas taikė ieškovės prašomą prieigos panaikinimą, kuris turi būti suprantamas kaip galimybės interneto svetainės linkomanija.net naudotojams pasiekti svetainėje sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą panaikinimas, uždraudžiant tokią prieigą atsakovių valdomuose tinkluose.

23.  Teismas pažymėjo, kad jam nėra žinoma, kokios sąnaudos būtinos taikant ieškovės prašomus ribojimus, nes byloje nekilo ginčas dėl tokių aplinkybių ir jos nebuvo nustatomos. Atsižvelgdamas į atsakovių neutralų santykį su ieškovės nurodomais teisių pažeidimais ir jų išskirtinai techninį vaidmenį vien tik teikiant fizines priemones, teismas sprendė, kad prieigos ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, t. y. ieškovė privalo apmokėti tiesiogines teismo sprendimo įvykdymo išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatomi prieigos ribojimai atsakovių turi būti taikomi privalomai vykdant teismo sprendimą nuo jo įsiteisėjimo dienos ir negali būti siejami su atsakovių reikalavimu iš anksto sumokėti už prieigos ribojimui įgyvendinti būtinų techninių priemonių pritaikymą.

24.  Teismas atmetė kaip nepriimtinus atsakovių argumentus dėl konkurencijos ribojimo ieškovei reiškiant ieškinį tik daliai interneto paslaugų teikėjų, pažymėdamas, kad nė viena atsakovė, kuriai pritaikytas ieškovės reikalaujamas įpareigojimas drausti prieigą dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, negali pagrįstai tikėtis, kad jų, kaip interneto paslaugų teikėjų, verslas kurtų pajamas tokiais neteisėtais veiksmais.

25.  Atsižvelgdamas į proporcingumo reikalavimą ir užtikrindamas teisę į teisingą teismą, teismas sprendė, kad svetainės linkomanija.net valdytojai po teismo sprendimo taikyti ribojimus priėmimo ir įvykdymo turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti peržiūrėti nustatytus draudimus, pateikdami argumentus ir įrodymus, kurių nepateikė ir neturėjo galimybės pateikti šiame procese, siekdami tokių ribojimų panaikinimo arba sumažinimo. Taip pat teisę atskirai kreiptis į teismą dėl jiems taikomų bendrų ribojimų individualių panaikinimų arba ribojimų apimties individualaus sumažinimo ar pobūdžio pakeitimo turi teisę linkomanija.net naudotojai, kurie naudojosi dalijimosi platforma vien savo asmeninių duomenų arba nesaugomų autorių teisėmis duomenims paskelbti arba vien kitais teisėtais tikslais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

26.  Ieškovė asociacija „LATGA“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, įpareigojant atsakoves AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Cgates“, UAB „Init“, UAB „Balticum TV“, UAB „SPLIUS“ ir UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir savo sąskaita savo paslaugų gavėjams uždrausti pasiekti linkomanija.net svetainėje sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.    Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad prieigos prie linkomanija.net ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, yra siurprizinė, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo prašoma ar bent keliamas klausimas dėl to, jog ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių teisių gynimo būdas – draudimas – turėtų būti įgyvendinamas ne atsakovių, o ieškovės sąskaita. Ieškovė pasisakyti dėl atitinkamų argumentų ir (ar) pateikti tokius argumentus pagrindžiančius įrodymus nagrinėjamoje byloje neturėjo galimybės. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, betarpiškumo principą ir nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 2 dalies, pagal kurią teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, reikalavimų.

26.2.    Sprendimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas autoriams prieštarauja ES teisėje įtvirtintam aukšto autorių teisių apsaugos lygio principui. Teismas, nuspręsdamas, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo išlaidas turi padengti autoriai, susiejo pažeistų autorių teisių gynimą su autoriaus finansinėmis galimybėmis. Taigi, tuo atveju, jei autorius negali atlyginti tarpininkams svetainės blokavimo išlaidų (kurių dydis net nėra žinomas bei priklauso išskirtinai nuo tarpininkų), jam atimama teisė ginti savo teises Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje ir ATGTĮ 78 straipsnyje numatytu būdu. Dažnu internetinio piratavimo atveju tai reiškia, kad autoriui nėra paliekama jokių galimybių apginti savo teisių. Be to, žinodamas, jog jam teks atlyginti tarpininko išlaidas, neretas autorius iš viso nesieks ginti savo teisių nurodytais būdais. Taip autorius bus atgrasomas nuo savo teisių įgyvendinimo ir gynimo.

26.3.    ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame Telekabel byloje, ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas pripažintas suderinamu su ES teise. Tame pačiame sprendime ESTT pasisakė ir dėl tarpininko išlaidų, susijusių su šios priemonės įgyvendinimu. ESTT įvertino byloje aptariamo gynybos būdo ir jo išlaidų poveikį tarpininkui ir nusprendė, kad jis yra adekvatus, proporcingas ir suderinamas su ES teise. Kitaip nei Vilniaus apygardos teismas, ESTT nemanė, kad neutralus ir techninis tarpininko vaidmuo leidžia perkelti sprendimo vykdymo išlaidas autorių teisių turėtojui.

26.4.    Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami užsienio valstybių teismų sprendimai patvirtina, kad Europos valstybių nacionaliniai teismai įpareigoja tarpininkus blokuoti autorių teises pažeidžiančias svetaines pačių tarpininkų lėšomis. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, įpareigojanti išimtinai ieškovę padengti teismo sprendimo įvykdymo išlaidas, neatitinka Europos valstybių teismų praktikos, susijusios su Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymu.

27.       Atsakovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.    Teismo sprendimo išvada, kad ieškovė turi visų autorių kolektyvinio administravimo teises bei tai, kad kolektyvinio administravimo teisės savaime suteikia teisę reikšti ieškinį teisme, yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad gali reikšti ieškinio reikalavimą, nes, pirma, ieškovė taip ir nepateikė visų autorių, kurių kūriniai prieinami per linkomanija.net, narystės sutarčių; antra, iš ieškovės pateiktų autorystės sutarčių matyti, kad, ieškovei siekiant atstovauti savo nariams (autoriams) teisme, ieškovė ir jos narys (autorius) turi sudaryti atskirą papildomą susitarimą, o tokių susitarimų byloje nėra; trečia, ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės ieškovei remtis vienų autorių narystės sutartimis, siekiant įrodyti kitų autorių atstovavimo pagrindą.

27.2.    Ieškovė neprieštarauja tam faktui, kad dalis autorių sutinka, jog per interneto svetainę linkomanija.net būtų platinama jų kūryba. Taigi, ieškovės bandomo pritaikyti gynybos būdo pritaikymas pažeistų kitų autorių teises skleisti kūrinius savo nuožiūra. Vienų autorių teisės negali būti įgyvendinamos pažeidžiant kitų autorių teises, ypač kai tiek autorius, tiek kūrinius galima atskirti ir tai nėra daroma tik dėl pačios ieškovės pasyvumo.

27.3.    Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešas atlikimas ir viešas paskelbimas yra tos pačios teisės ir jų atskyrimas yra neįmanomas.

27.4.    Kad būtų taikoma ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatyta priemonė, būtinos šios sąlygos: 1) draudimas teikti paslaugas elektroninių ryšių tinklais turi būti nukreiptas į šiame straipsnyje įvardytą trečiąjį asmenį; 2) trečiasis asmuo turi naudotis tarpininko elektroninių ryšių paslaugomis; 3) trečiasis asmuo, naudodamasis tarpininko paslaugomis, turi pažeisti autorių teises. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad trečiaisiais asmenimis ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme laiko ir linkomanija.net naudotojus, ir valdytoją, nes tokių aplinkybių ieškovė byloje neįrodinėjo – ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiuoju asmeniu šio straipsnio prasme laiko linkomanija.net platformą. Atsakovės vertinimu, linkomanija.net negali būti identifikuojama ir suvokiama kaip trečiasis asmuo, nes tai tik priemonė, objektas ir negali būti suvokiama kaip asmuo. Be to, atsakovė neteikia jokių elektroninių ryšių paslaugų linkomanija.net platformai. Ieškovė teoriškai galėtų taikyti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį tik konkretiems atsakovės naudotojams, tačiau toks naudotojas turi būti pažeidęs autorių teises. Konstatavimas, kad konkretūs atsakovės naudotojai padarė autorių teisių pažeidimą, yra būtinas ir suponuoja, kokia apimtimi gali būti taikomas draudimas suteikti prieigą prie konkretaus interneto svetainės linkomanija.net turinio.

27.5.    Generalinis advokatas savo išvadoje The Pirate Bay byloje išsamiai pasisakė dėl Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės teisėtumo ir proporcingumo. Priemonės proporcingumą generalinis advokatas susiejo su šiomis sąlygomis: 1) turi būti nustatytos aplinkybės, susijusios su rinkmenų, prie kurių per šią interneto svetainę suteikiama prieiga ir kurios yra viešai prieinamos be autorių teisių turėtojo sutikimo, skaičiumi ir jų proporcija su rinkmenomis, kurios yra viešai prieinamos su autorių teisių turėtojų sutikimu; 2) šis skaičius turi būti pateiktas ieškovo ir teismo patikrintas; 3) interneto svetainės operatoriai turi būti įspėti apie neteisėtą jų interneto svetainės turinį ir paprašyti jį pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš nurodytų aplinkybių nebuvo tiriama ir tikrinama: a) nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas teisėto ir neteisėto turinio santykis; b) ieškovė pati nesiėmė jokių priemonių tokiai informacijai surinkti; c) nesant tokios informacijos teismas negalėjo jos patikrinti ir sprendimu konstatuoti, kad tokios aplinkybės yra įrodytos arba ne; d) nebuvo kreipimosi į interneto svetainės linkomanija.net valdytoją. Atvirkščiai, ieškovė įrodinėjo, kad vieno pažeidimo konstatavimas, kuris tariamai buvo pademonstruotas posėdžio metu, ir sudaro pagrindą taikyti blokavimo priemonę.

27.6.    Atsakovės nuomone, ieškovės prašomas taikyti autorių teisių gynybos būdas toks, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, neatitinka proporcingumo reikalavimo, nes, pirma, toks draudimas gali būti taikomas tik tiems asmenims, kurie padarė teisės pažeidimą, arba įvertinus visos interneto svetainės linkomanija.net neteisėtai prieinamų kūrinių mastą; antra, pritaikius ieškovės prašomą taikyti draudimą, būtų pažeistos autorių, kurie leidžia savo kūrinius daryti prieinamus per interneto svetainę linkomanija.net, teisės, o tai iš esmės reikštų, kad ieškovė savo reikalavimu siekia apginti vienų autorių teises kitų autorių sąskaita; trečia, pritaikius ieškovės prašomą taikyti draudimą, būtų pažeisti interneto svetainės linkomanija.net naudotojų, kurie nedaro jokių autorių teisių pažeidimų, interesai, o tai iš esmės reikštų, kad ieškovė savo reikalavimu siekia apriboti teisėtai besielgiančių asmenų teises skleisti, gauti ir dalytis informacija. Be to, atsakovė palaiko savo poziciją, kad ieškovės reikalavimas techniškai negali būti įgyvendintas visa apimtimi.

27.7.    Ieškovė atsakovėmis byloje patraukė tik 9 iš 100 tokio pobūdžio paslaugas teikiančių subjektų. Apribojus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, atsakovė prarastų dalį klientų dėl nepagrįsto konkurencinio ribojimo jos atžvilgiu.

27.8.    Atsakovė pažymi, kad neskundžia tos sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad prieigos ribojimai, jei tokie būtų nustatyti, turėtų būti taikomi ieškovės sąskaita, t. y. ieškovė privalo apmokėti tiesiogines teismo sprendimo vykdymo išlaidas.

28.       Atsakovė UAB „SPLIUS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.    Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį, kadangi: 1) pripažino, jog atsakovė UAB „SPLIUS“ savo klientams suteikia prieigą prie interneto tinklo ir savo valdomais tinklais perduoda viešai skelbiamus autorių teisėmis saugomus kūrinius be autorių sutikimo, nors byloje nėra nė vieno įrodymo, kad bent vienas iš atsakovės UAB „SPLIUS“ klientų darytų pažeidimus ar naudotųsi linkomanija.net paslaugomis; 2) pripažino, kad trečiasis asmuo ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme yra linkomanija.net valdytojas, tačiau ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis taikoma tik tiems tarpininkams, kurių paslaugomis naudojasi tretieji asmenys, o byloje nenustatyta, jog atsakovės UAB „SPLIUS“ paslaugomis naudotųsi linkomanija.net valdytojas.

28.2.    Tiek nacionalinės teisės normos, tiek ESTT prejudiciniai sprendimai dėl ginčo draudimo taikymo patvirtina, jog norint taikyti draudimus, numatytus ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, privalo būti nustatytas trečiasis asmuo, kuris naudodamasis atsakovės paslaugomis darytų autorių teisių pažeidimus. Pagal ESTT praktiką pažeidimą darantis trečiasis asmuo gali būti: 1) interneto paslaugų teikėjo klientas; arba 2) konkrečios interneto svetainės administratorius. Byloje nenustatytas linkomanija.net valdytojas, todėl neįmanoma spręsti, ar jis gali būti laikomas trečiuoju asmeniu. Be to, byloje nebuvo įrodymų, kad linkomanija.net valdytojas darytų kokius nors pažeidimus. Nesant nustatytų konkrečių pažeidimų, nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovė tokius neegzistuojančius pažeidimus perduoda savo tinkle. 

28.3.    Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 1 straipsnio bei 3 straipsnio 6 dalies, darydamas išvadą, kad ieškovė neturi pareigos pareikšti ieškinį visiems interneto paslaugų teikėjams. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl teismo išvada dėl tariamai neteisėtais veiksmais gaunamų pajamų yra visiškai nepagrįsta. Įpareigojimo uždrausti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net taikymas tik keliems iš Lietuvoje veikiančių interneto paslaugų teikėjų atitinka konkurencijos ribojimo sąvoką, nes tokiu įpareigojimu atsakovei sudaromos kliūtys konkuruoti su tais teikėjais, kuriems šis ribojimas nėra taikomas.

28.4.    Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ESTT išaiškinimu Telekabel byloje dėl taikytinų priemonių proporcingumo. ESTT praktika patvirtina, kad taikant tokio pobūdžio draudimus, kuriuos pritaikė pirmosios instancijos teismas, turi būti nustatytas didelis pažeidimų mastas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių didelio masto pažeidimus.

28.5.    Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi: 1) nustatė, kad ieškovė turi teisę atstovauti Lietuvos autorių teisėms pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, tačiau nevertino, kad byloje esantys įrodymai numato pareigą ieškovei atskirai kreiptis į kiekvieną autorių dėl įgaliojimo jam atstovauti teisme, o tokių įgaliojimų byloje nėra; 2) nustatė, kad nėra jokių protingų priemonių, leidžiančių ieškovei pačiai ar su teismo pagalba rasti reikalingą informaciją apie linkomanija.net valdytoją, todėl neva linkomanija.net valdytojo neįtraukimas į bylą nėra kliūtis nagrinėti ieškovės reikalavimą teisme, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių rasti linkomanija.net valdytojo, o tik deklaravo, jog kreipėsi į linkomanija.net prieglobos paslaugas teikiantį subjektą Švedijoje; 3) konstatavo, kad reikšminga dalis atsakovės klientų daro pažeidimus, nors byloje nėra įrodymų net apie vieną tokį klientą, nėra duomenų, kad tokie klientai naudojasi linkomanija.net paslaugomis; 4) nustatė, kad linkomanija.net vykdomi didelio masto autorių teisių pažeidimai, nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia dalis linkomanija.net esančių rinkmenų yra paskelbti be autorių sutikimo; 5) nustatė, kad kreipimasis į dalį atsakovių vienijančią asociaciją „Infobalt“ reiškia, kad atsakovės buvo įspėtos apie jų tinklais daromus pažeidimus, nors byloje nėra įrodymų, kad ši asociacija atstovautų atsakovei priimant pretenzijas ir reikalavimus dėl autorių teisių pažeidimų.

28.6.    Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismo sprendimu nustatyti ribojimai turi tiesioginę įtaką linkomanija.net valdytojo teisėms ir pareigoms, tą savo sprendime pripažino ir teismas, nustatydamas, kad svetainės linkomanija.net valdytojai po teismo sprendimo taikyti ribojimus priėmimo ir įvykdymo turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti peržiūrėti nustatytus draudimus. Teismo išvada, kad linkomanija.net valdytojo nustatyti neįmanoma, kai byloje yra faktinio valdytojo duomenis patvirtinantys įrodymai, visiškai nepagrįsta.

28.7.    Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui nesikreipė į atsakovę su siūlymu spręsti ginčą ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškė reikalavimą atsakovėms, kurios jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusios, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovių prieštarauja teisingumo principui.

29.      Atsakovė AB „Telia Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą Nr. e2-54-585/2017 iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovės atsakovės AB „Telia Lietuva“ naudai 7 162,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagal į bylą pateiktą 2017 m. balandžio 25 d. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas; atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.    Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino atsakovės AB „Telia Lietuva“ ir kitų atsakovių argumentų dėl ieškovės teisės ieškiniu byloje ginti ginčo autorių kūrinių atgaminimo teises, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, bei padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovė administruoja ginčo autorių atgaminimo visomis formomis, įskaitant elektroninę, ir (ar) viešo paskelbimo visomis formomis, įskaitant kompiuterių tinklais, teises, bei kad ieškovė ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CPK 5 straipsnio prasme turi teisę pareikšti ieškinį byloje ginant šias ginčo autorių teises. Ieškovė turi teisę atstovauti tik nedidelės dalies ginčo autorių atgaminimo ir viešo paskelbimo teisėms ir jas ginti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina nebent 29 (apie 22 proc.) iš visų 130 lietuvių autorių kūrinių atgaminimo visomis formomis, įskaitant elektroninę, teisių perdavimo administruoti ieškovei faktą, nebent 97 (apie 75 proc.) visų 130 lietuvių autorių kūrinių viešo paskelbimo, įskaitant kompiuterių tinklais, teisių perdavimo administruoti ieškovei faktą, nebent 58 (apie 26 proc.) iš visų 226 užsienio autorių kūrinių atgaminimo visomis formomis, įskaitant elektroninę ir (ar) viešo paskelbimo visomis formomis, įskaitant kompiuterių tinklais, teisių perdavimo administruoti ieškovei faktą. ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatytu atrankinių faktų visumos vertinimo principu negalima vadovautis nustatant ieškovės administruojamų teisių apimtį.

29.2.    Pirmosios instancijos teismas, nepaneigdamas fakto, jog atsakovė AB „Telia Lietuva“ ir kitos atsakovės ginčija ieškovės ieškiniu byloje reiškiamus reikalavimus ginant ginčo autorių kūrinių atgaminimo ir viešo paskelbimo teises, pasisakė tik dėl ieškovės teisės administruoti ginčo autorių kūrinių viešo paskelbimo teises. O dėl ieškovės ieškiniu byloje taip pat ginamų kitų teisių – ginčo autorių kūrinių atgaminimo, teisių administravimo – skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos teismas iš viso nepasisakė, taip apskritai nevertindamas jokių atsakovės AB „Telia Lietuva“ ir kitų atsakovių argumentų dėl šių ginčo autorių teisių administravimo ir ieškovės teisės ieškiniu ginti šias teises.

29.3.    Ieškiniu prašomas taikyti draudimas skundžiamu sprendimu pritaikytas pažeidžiant ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytas tokio draudimo taikymo sąlygas. Ieškovė, siekdama pasinaudoti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatytu teisių gynimo būdu, turėjo įrodyti, kad tretieji asmenys naudojasi atsakovės AB „Telia Lietuva“, kaip tarpininkės, elektroninio ryšio tinklais teikiamomis paslaugomis, pažeisdami ginčo autorių teises. Ieškovė įrodė nebent patį ieškovės nurodomų kūrinių viešo paskelbimo ginčo interneto svetainėje faktą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo interneto svetainės administratorius naudojasi būtent atsakovės teikiamomis interneto prieigos paslaugomis. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ginčo interneto svetainės lankytojai siunčiasi ir tarpusavyje dalijasi bent vienu iš ieškovės nurodomų ginčo autorių kūrinių naudodamiesi būtent atsakovės teikiamomis interneto prieigos paslaugomis. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad interneto prieigos paslaugas linkomanija.net valdytojui teikia Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjas „PeRiQuito AB“. Pabrėžtina, kad technologine prasme visa komunikacija susijungia naudojant tam tikrus IP adresus. Todėl negalima teigti, kad linkomanija.net interneto svetainės administratorius, naudodamasis Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjo „PeRiQuito AB“ teikiamomis paslaugomis, savaime naudojasi ir atsakovės AB „Telia Lietuva“ teikiamomis paslaugomis. Teisiniu požiūriu atsakovė AB „Telia Lietuva“ ir Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjas „PeRiQuito AB“ yra skirtingi subjektai, teikiantys skirtingas elektroninio ryšio paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog „linkomanija.net valdytojas yra „trečiasis asmuo“, kurio daromą saugomo kūrinio pažeidimą savo tinkle perduoda atsakovai“ ir jog <...> „atsakovai perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle“, pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė AB „Telia Lietuva“ yra tarpininkė, teikianti paslaugas elektroninių ryšių tinklais tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ginčo autorių teises, o tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą draudimo pritaikymą atsakovei AB „Telia Lietuva“. 

29.4.    Skundžiamu sprendimu atsakovei AB „Telia Lietuva“ pritaikytas draudimas neatitinka ESTT praktikoje numatytų Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio, bei ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisių gynimo būdo taikymo sąlygų, nes yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neefektyvus. Skundžiamu sprendimu pritaikytas prieigos blokavimas prie visos interneto svetainės, ginčo autorių kūriniams sudarant tik kiek didesnę nei 0,03 proc. dalį viso ginčo svetainėje pateikiamo turinio. Ginčo interneto svetainėje yra ir informacija apie daugybę kūrinių, teisių į kuriuos ieškovė neadministruoja ir galima spręsti, kad jie ginčo interneto svetainėje yra teisėtai viešinami. Ieškovė, teigdama, kad ginčo svetainėje turinys skelbiamas neteisėtai, turi įrodyti šį faktą, nes neteisėtumas nėra preziumuojamas. Būtent Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjas „PeRiQuito AB“ turi fizinę prieigą prie ginčo svetainėje saugomų duomenų ir techninę galimybę visiškai užblokuoti interneto svetainę. Blokavus tik pačią prieigą prie ginčo interneto svetainę identifikuojančio ir į ją nukreipiančio domeno vardo, bet nepanaikinus prieigos prie paties serverio, kuriame pateikiama ginčo interneto svetainė, bus galima ir toliau sėkmingai pasiekti ginčo interneto svetainėje esantį turinį pakeitus ginčo interneto svetainės IP adresą ir į jį nukreipiant domeno vardą.

29.5.    Apeliantė sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė laikytina ultima ratio priemone, tačiau nesutinka su išvada, kad ieškovė išnaudojo visas kitas, mažiau teises ribojančias ir veiksmingesnes, priemones. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kontaktavusi su Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėju „PeRiQuito AB“, nes į bylą buvo pateiktas tik vokas su klaidingu adresu. Be to, vieną kartą ieškovės tariamai išsiųstas laiškas nereiškia visų ieškovei objektyviai įmanomų priemonių išnaudojimo.

29.6.    Pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas yra neproporcingas ir dėl to, kad jis yra bendro pobūdžio, t. y. taikomas visiems apeliantės paslaugų naudotojams, be to, šis draudimas pritaikytas neterminuotai. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ESTT pozicijas, išsakytas byloje Nr. C-70/10 (Scarlet Extended SA), tačiau į jas atsižvelgė tik iš dalies.

29.7.    Skundžiamu sprendimu atsakovei AB „Telia Lietuva“ pritaikytas draudimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies ir KĮ 1 straipsnio 1 dalies saugomą sąžiningos konkurencijos laisvę. Šiuo aspektu byloje kyla ATGTĮ 78 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui vertinimo klausimas.

29.8.    Priimdamas skundžiamą sprendimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, pasisakyta dėl ginčo interneto svetainės valdytojo neteisėtų veiksmų atlikimo, o tai suteikia teisę ieškovei kitoje byloje reikalauti žalos atlyginimo. Be to, skundžiamu sprendimu iš esmės apribota domeno vardo linkomanija.net savininko (valdytojo) nuosavybės teisė į šį domeną. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad ginčo interneto svetainės savininkas (valdytojas) ir jo buvimo vieta yra žinomi, ar gali būti objektyviai išsiaiškinti per Švedijos bendrovę „PeRiQuito AB“.

29.9.    Byla buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kadangi bylą turėtų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės AB „Telia Lietuva“ prašymo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą.

29.10. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ir kitos atsakovės neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų tekti pačiai ieškovei.

30.      Atsakovė UAB „Cgates“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsakovės UAB „Cgates“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.    Ieškovės standartinės narystės su autoriais sutarties 3.1.9 papunktyje numatyta, kad ieškovė autoriams atstovauti teisme gali tik sudariusi dėl to atskirą susitarimą, išreikštą šalių valia dėl autorių interesų atstovavimo teisme. Atskiri susitarimai su autoriais dėl atstovavimo šioje byloje ar apskritai teismuose ieškovės nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys paduotas įgalioto asmens.

30.2.    Pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylą linkomanija.net valdytojo ir priėmus sprendimą, kuris turi tiesioginę įtaką linkomanija.net valdytojo materialinėms teisėms ir pareigoms, buvo iš esmės pažeistos civilinio proceso teisės normos, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad svetainės linkomanija.net valdytojo nėra galimybės nustatyti.

30.3.    Tokios kaip linkomanija.net ar kitos panašios dalijimosi failais internete svetainės ar programos yra skirtos asmenims apsikeisti turima informacija, o ne savaime sukurti nelegalaus platinimo internete būdus. Nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas jokiais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad didelė ar bent kokia dalis linkomanija.net svetainės lankytojų dalijasi autorių kūriniais pažeisdami autorių teises. Kadangi ieškovė neįrodinėjo, kiek svetainėje yra jos atstovaujamų autorių kūrinių, pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo pagrindo sprendime konstatuoti, kad linkomanija.net platformoje vykdomi labai didelio masto autorių teisių pažeidimai.

30.4.    Ieškinio reikalavimas – uždrausti atsakovei UAB „Cgates“ ir kitoms atsakovėms elektroninių ryšių tinklais teikti prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas. Tačiau, norint uždrausti teikti paslaugas, reikia nustatyti, kad tokios paslaugos apskritai yra teikiamos. Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Cgates“ teiktų prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net paslaugas. Atsakovė UAB „Cgates“ teikia interneto paslaugas, o ne prieigos prie konkretaus interneto tinklalapio paslaugas. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutapatino šiuos du dalykus.

30.5.    Pirmosios instancijos teismo sprendimu sudaromas pagrindas nesąžiningam konkuravimui ir piktnaudžiavimui teise, nes asmenys, norintys toliau naudotis linkomanija.net paslaugomis, galės interneto prieigos paslaugas gauti dar iš apie 100 kitų Lietuvoje veikiančių interneto prieigos teikėjų.

31.       Atsakovė UAB „Balticum TV“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Balticum TV“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.    Įvertinus ieškovės pateiktų susitarimų kopijas, t. y. tai, kad ieškovė administruoja tik nedidelę dalį visų 130 Lietuvos autorių atgaminimo ir viešo paskelbimo teisių, bei tai, kad ieškovė neadministruoja nė vieno iš 226 užsienio autorių atgaminimo ir viešo paskelbimo teisių, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai pareikšti neturint materialinės subjektinės teisės tokį reikalavimą pareikšti.

31.2.    Atsakovės UAB „Balticum TV“ nuomone, į bylą trečiaisiais asmenimis būtina įtraukti domeno vardo linkomanija.net savininką „Vitality International Investment LTD“ ir (ar) interneto svetainę linkomanija.net administruojančią „WHOISGUARD Inc.“ bei interneto svetainę linkomanija.net administravusią UAB „N5“ kartu su K. E.. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad teisė negali reikalauti neįmanomo, būtų galimas tik po visų ieškovės protingų veiksmų, pvz., kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl galimai neteisėtos veiklos, kreipimosi į komercinius bankus ir Lietuvos banką. Norint toliau nuosekliai ir kryptingai formuoti teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo taip neatsakingai konstatuoti, kad ieškovė atliko visus įmanomus protingus veiksmus, siekdama nustatyti linkomanija.net valdytoją.

31.3.    Pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas suvaržo ne tik galimai ATGTĮ pažeidžiančių asmenų teises, bet ir jokių pažeidimų nedarančių atsakovės UAB „Cgates“ klientų teises, todėl yra ydingas bei turėtų būti panaikintas.

31.4.    Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti pagrįstais atsakovių argumentus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio galimo pažeidimo. Būdas, kuriuo ieškovė pasirinko asmenis, kuriems pareikštas ieškinys, nėra paaiškintas. Pavyzdžiui, tarp ieškovės pasirinktų atsakovių nėra UAB „TELE2“, užimančios apie 30 proc. judriųjų ryšių rinkos.

32.       Atsakovė UAB „Init“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.    Pirmosios instancijos teismas nepaneigė to, kad ieškovė neįrodė administruojanti nė vienos iš nurodomų 226 užsienio autorių atgaminimo ir viešo paskelbimo teisių. Ieškovė turėjo pateikti visas autorių ir asociacijos „LATGA“ sudarytas narystės sutartis, nes būtent ieškovė turi šias sutartis ir pareigą įrodyti minėtas aplinkybes, taip pat savo materialinį teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį atstovaujamų autorių vardu. 

32.2.    Pirmosios instancijos teismas ne tik nepasiūlė ieškovei pakeisti atsakoves tinkamu atsakovu, t. y. svetainės linkomanija.net valdytoju, bet ir visiškai nepagrįstai atsisakė šį asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Skundžiamas sprendimas yra priimtas dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (tinklalapio linkomanija.net valdytojo) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

32.3.    Ieškovė turėjo įrodyti, kurie atsakovių abonentai daro autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus, o ne priešingai, kaip teigia teismas, reikalauti, kad kiekvienas interneto naudotojas, nepadaręs autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo, įrodytų, jog jis pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ir dėl interneto paslaugų naudotojų teisių ir pareigų. Šie asmenys taip pat nebuvo įtraukti į bylą, todėl tai taip pat laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. 

32.4.    Šioje byloje nekonstatuota nė vieno konkretaus atvejo, kada ir kokiu būdu bei koks konkretus atsakovės UAB „Init“ naudotojas daro autorių teisių pažeidimą naudodamasis tinklalapio linkomanija.net paslaugomis. Teismui nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių, atsakovė negali būti laikoma tarpininke, kuri galėtų užblokuoti prieigą prie interneto tinklalapio linkomanija.net visiems savo interneto naudotojams ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies pagrindu.

32.5.    Teismo sprendimas yra prieštaringas ir rodo, kad pats teismas abejoja, ar visos prieigos prie linkomanija.net blokavimas yra ne per daug griežta (neproporcinga) priemonė. Tinklalapyje linkomanija.net yra ir legalaus turinio, kuriuo autoriai savanoriškai dalijasi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas interneto prieigos teikėjus blokuoti prieigą prie viso tinklalapio linkomanija.net turinio, pažeidė proporcingumo principą. Teismas taip pat neanalizavo, ar nėra pažeidžiama atsakovių abonentų teisė gauti informaciją, kuri yra viena iš pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija).

32.6.    Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstai riboja konkurenciją, nes teismas sukūrė skirtingas veiklos sąlygas tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams.

32.7.    Kol kas nėra jokios įgaliotos institucijos, kuri galėtų įpareigoti interneto prieigos paslaugų teikėjus blokuoti tinklalapius, pažeidžiančius autorių teises, todėl tokiam įpareigojimui reikalingas teismo sprendimas. Patys interneto prieigos paslaugų teikėjai to daryti negali, nes pažeistų naudotojų teisę gauti ir skleisti informaciją. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jokių neteisėtų veiksmų neatlikusių atsakovių prieštarauja teisingumo principui. Be to, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius.

33.      Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.    Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą dalyvaujančiu asmeniu neįtraukė tinklalapio linkomanija.net valdytojo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių: pirma, teismo nustatyto draudimo taikymas pažeidžia linkomanija.net valdytojo konstitucinę nuosavybės teisę tiek į linkomanija.net svetainę, tiek į linkomanija.net kaip domeną; antra, tik pats linkomanija.net valdytojas, jeigu būtų galėjęs dalyvauti teismo procese ir būti išklausytas, galėtų pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos teisėtumo; trečia, linkomanija.net valdytojo, kaip pažeidėjo, nustatymas suteikia teisę ieškovei reikšti jam reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitoje byloje, o svetainės linkomanija.net valdytojas nebegalės gintis nuo jam pareikšto ieškinio, nes jo neteisėti veiksmai bus nustatyti teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes, įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatymu draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

33.2.    Ieškovė nedėjo maksimalių ir protingų pastangų prieš kreipdamasi į teismą ginčo situaciją išspręsti švelnesnėmis, proporcingesnėmis ir efektyvesnėmis priemonėmis, o tai neatitinka nei bendrųjų, nei konstitucinių teisės principų ir pažeidžia ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo taikymo sąlygas.

33.3.    Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašoma taikyti priemonė, nustatyta ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, yra efektyvi. Pats teismas patvirtina, kad egzistuoja daugybė priemonių, leidžiančių lengvai apeiti taikomą draudimą. Vadinasi, pritaikius tokią priemonę, ne tik nebus užtikrinta „aukšto lygio apsauga“, bet ir nebus pašalintos priežastys, lėmusios ieškinio pareiškimą.

33.4.    Siekiant, kad atsakovei nebūtų taikomos sankcijos už draudimo nevykdymą, tikėtina, kad reikėtų taikyti efektyviausią interneto svetainių blokavimo technologiją – URL blokavimo technologiją, kurios įsigijimas ir įdiegimas gali kainuoti iki kelių milijonų eurų. Ir nepaisant to, kad šios išlaidos, kaip teisingai nusprendė teismas, turėtų būti dengiamos ieškovės sąskaita, tai vis tiek prieštarautų Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 1 daliai, pagal kurią priemonės, skirtos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti, neturi būti nereikalingai sudėtingos ir brangios.

33.5.    ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė ieškovei reikalauti uždrausti prieigą prie visos interneto svetainės. Norint apriboti trečiųjų asmenų teises, būtina, kad apribojimas būtų proporcingas siekiamam tikslui. Konstatavus teisių pažeidimo faktą reikia nustatyti, kokią dalį iš visos informacijos visumos sudaro teises pažeidžianti informacija. Egzistuojant tokiai ieškinyje nurodytų kūrinių ir visų failų (rinkmenų), esančių linkomanija.net, disproporcijai, ieškovės prašoma taikyti priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui.

33.6.    Teismas nėra teisus teigdamas, kad interneto naudotojams nebus užkirstas kelias gauti informaciją. Iš ESTT praktikos akivaizdu, jog kalbama apie teisėtos informacijos, esančios konkrečiai toje platformoje, kurios prieigos uždraudimo yra siekiama, gavimą. Panaikinus prieigą prie interneto svetainės nesant duomenų, kad joje esantis turinys yra išimtinai neteisėtas, be jokio teisėto komponento, nepagrįstai būtų suvaržyta kitų asmenų teisė į informaciją ir saviraiškos laisvę.

33.7.    Prieigos prie interneto svetainės panaikinimas savo padariniais panašus į interneto ryšio panaikinimą, todėl pažeidžia teisę verstis verslu, neužtikrina tinkamos intelektinės nuosavybės teisių ir teisės verstis verslu pusiausvyros.

33.8.    Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę, yra iškraipoma rinka. Neįtraukus visų interneto prieigos teikėjų į bylą, sukuriamas ydingas precedentas tokio pobūdžio bylose.

33.9.    Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovių šioje byloje prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinyje net nėra suformuluotas, todėl toks reikalavimas teismo negalėjo būti tenkinamas.

33.10.  Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Atsakovė sutinka, kad teismas turėjo teisę išnagrinėti bylą iš esmės jau priėmęs ją savo žinion, tačiau teisingas teismingumo nustatymas šiuo konkrečiu atveju buvo ir yra svarbus formuojant precedentą tokio pobūdžio bylose.

33.11. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad šioje byloje privalėjo būti atlikta ekspertizė. Techninės ekspertizės klausimas šioje byloje reikšmingas ne tik dėl to, kad būtina išsiaiškinti, kaip kiekviena iš ieškovės pasiūlytų taikyti technologijų veikia, koks jos efektyvumas, taikymo bei palaikymo išlaidos, bet ir dėl to, kad šių techninių žinių išsiaiškinimas turi didelę reikšmę proporcingumo principui užtikrinti.

34.       Atsakovė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo tenkinti atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepime nurodoma:

34.1.    Atsakovė palaiko kitų atsakovių apeliacinius skundus ir atsižvelgdama į tai, kad visų atsakovių apeliaciniuose skunduose dėstoma iš esmės panaši pozicija, detaliau dėl jų nepasisako. Atsakovė palaiko poziciją, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, atmetant ieškovės ieškinį. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, klausimas dėl to, kieno lėšomis turi būti įgyvendinamas teismo sprendimas, netektų prasmės ir jo nagrinėjimas būtų nereikalingas.

34.2.    CPK neįtvirtina tokios sąvokos kaip „siurprizinė“ teismo sprendimo dalis, todėl toks subjektyvus ieškovės teismo sprendimo vertinimas nedaro ieškovės skundžiamos sprendimo dalies neteisėta. CPK 329 straipsnyje numatyti atvejai, kada gali būti naikinamas teismo sprendimas. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai yra numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Nė vienoje iš nurodytų normų nepateikta „siurprizinio“ teismo sprendimo sąvoka ir tokio sprendimo išaiškinimo nesutinkama teismų praktikoje.

34.3.    Atsakovės teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose visą laiką kėlė klausimą dėl savo neutralios padėties bandomo įrodyti pažeidimo atžvilgiu ir dėl to, kodėl atsakovėms, nepadariusioms jokio pažeidimo, turėtų tekti įpareigojimo dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo išlaidos. Atsakovė jau nuo pat bylos pradžios išreiškė savo poziciją, kad ieškovės pasirinktas autorių teisių gynybos būdas, visą laiko ir finansinę naštą perkeliant atsakovei, yra nesąžiningas ir neproporcingas. Atsakovė vienareikšmiškai nesutiko prisiimti jokių papildomų išlaidų techniniam sprendimui sukurti, jam įgyvendinti bei palaikyti. Panašūs argumentai buvo išdėstyti ir kitų atsakovių atsiliepimuose. Pati ieškovė dublike replikavo į šiuos atsakovių argumentus, todėl visos aplinkybės dėl blokavimo priemonių išlaidų atlyginimo proceso dalyviams buvo gerai žinomos ir suprantamos.

34.4.    Ieškovės skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas konstatavo tas aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo: a) atsakovės turi neutralų santykį su ieškovės įrodinėjamais pažeidimais; b) atsakovių vaidmuo yra tik techninis, t. y. jos yra interneto paslaugų teikėjos, kurios tik teikia interneto prieigos paslaugas, niekaip nėra susijusios su interneto svetainės linkomanija.net valdytojais ir niekaip nekontroliuoja interneto paslaugų naudotojų. Remdamasis šiomis, šalių neginčijamomis, aplinkybėmis teismas ir padarė išvadą, kad atitinkami ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, nes tai atitiktų proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tai darydamas teismas rungimosi ir betarpiškumo principų nepažeidė.

34.5.    Daugelyje ieškovės cituojamų direktyvų nuostatų kalbama apie autorių ir autorių teisių pažeidėjų santykį. Atsakovė sutinka, kad tuo atveju, kai ginčas yra tarp autoriaus (ar jo teisės atstovaujančio asmens) ir autorių teisių pažeidėjo, toks asmuo turėtų prisiimti visas su pažeidimu susijusias išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė yra tik interneto prieigos teikėja ir neatlieka jokio teisės pažeidimo. Byloje nėra nustatoma atsakovės civilinė atsakomybė, todėl negali būti taikomi ir civilinei atsakomybei būdingi neigiami padariniai – išlaidų atlyginimas, kuris šioje byloje ir pasireiškia sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimu. Ieškovės cituojamose direktyvų nuostatose nenumatyta, kad interneto blokavimo priemonė, kaip autorių teisių gynimo būdas, būtų realizuojamas ar įgyvendinamas tik interneto prieigos paslaugų teikėjų sąskaita. ATGTĮ 78 straipsnyje įstatymo leidėjas taip pat neįvardijo, kokio konkrečiai subjekto sąskaita turi būti vykdomas nurodytas prieigos panaikinimas, o tai reiškia, kad šis klausimas yra sprendžiamas individualiai pagal bylos aplinkybes.

34.6.    Ieškovei pasirinkus nesikreipti į pažeidėjus arba į prieglobos paslaugas interneto svetainei linkomanija.net teikiantį ūkio subjektą, o reikalavimą nukreipiant į visiškai su pažeidimu nesusijusius asmenis, proporcinga, kad ieškovei tektų jos pasirinkto autorių teisių gynimo būdo padariniai, įskaitant ir išlaidas.

34.7.    Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo išlaidas turi padengti autoriai, susiejo pažeistų autorių teisių gynimą su autoriaus finansinėmis galimybėmis, o tai iš esmės, ieškovės nuomone, reiškia, kad autoriams nepaliekama galimybė apginti savo teisių. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad interneto svetainei blokuoti nereikalauja taikyti konkretaus būdo ar priemonių ir užtektų paties paprasčiausio, kuris lemtų minimalias išlaidas.

34.8.    Ieškovės pateiktais užsienio teismų sprendimais negalima remtis net lyginamuoju aspektu, nes nėra žinomas šių bylų turinys, faktinės aplinkybės, sprendimų įsigaliojimo ir apskundimo aplinkybės bei šių valstybių nacionalinis teisinis reglamentavimas.

35.       Atsakovė UAB „SPLIUS“ atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad palaiko savo ir kitų atsakovių apeliacinius skundus, o ieškovės apeliacinį skundą laiko nepagrįstu. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.    Ieškovė visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nebuvo keliamas klausimas dėl ATGTĮ 78 straipsnio nustatyto draudimo įgyvendinimo ieškovės sąnaudomis ir atitinkamos aplinkybės teisme nebuvo nagrinėtos. Visos atsakovės tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ne kartą kėlė klausimą ir akcentavo, jog yra visiškai nepagrįsta reikalauti, kad atsakovės, kurios jokio autorių teisių pažeidimo nedaro, įgyvendintų ieškovės pasirinktas teisių gynimo priemones savo sąskaita. 

35.2.    Nei Europos Sąjungos teisės aktuose, nei nacionaliniame teisiniame reglamentavime nenumatyta, jog autoriai savo subjektinę teisę kreiptis ir reikalauti ATGTĮ 78 straipsnyje numatytų priemonių taikymo gali trečiųjų asmenų, kurie visiškai nesusiję su daromais autorių teisių pažeidimais, sąskaita. Tiek Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 1 dalyje, tiek ATGTĮ 78 straipsnyje bei ESTT praktikoje kaip tik nustatyta pareiga užtikrinti, jog siekiant aukštos autorių teisių apsaugos būtų užtikrinta visų pagrindinių teisių pusiausvyra. Šio reikalavimo įgyvendinimas neįmanomas, kai atsakovės teisės užsiimti verslu sąskaita yra patenkinimas ieškovės reikalavimas dėl jos atstovaujamų autorių teisių pažeidimų, kurių nei atsakovė, nei jos klientai nedaro, nes byloje ieškovė neįrodė, kad bent vienas kurios nors iš atsakovių klientas būtų pasinaudojęs atsakovių paslaugomis ir taip padaręs autorių teisių pažeidimą.

35.3.    ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame Telekabel byloje, pažymėjo, jog nėra numatyta, kad intelektinės nuosavybės teisė būtų neliečiama, todėl jai turėtų būti taikoma absoliuti apsauga. Ieškovė, kuri savo apeliaciniame skunde akcentuoja teisinio tikrumo principo užtikrinimą šioje byloje, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovės, kurios jokio autorių teisių pažeidimo neatliko, privalės prisiimti trečiųjų asmenų, kurie byloje net nenustatyti, daromų pažeidimų sukeliamus padarinius ir ieškovės teisių apsaugą įgyvendinti savo lėšomis.

35.4.    Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jai nėra svarbu, koks yra galimas tokio jos reikalaujamo draudimo įgyvendinimas, taip pat nesutiko su atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ prašymu atlikti byloje techninę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, kokia blokavimo technologija galėtų būti efektyviausia, kokie būtų tokios technologijos taikymo ir palaikymo išlaidos. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės argumentų, kad draudimo vykdymo išlaidų klausimas byloje buvo nekeltas ir kad ieškovei nebuvo suteiktos galimybės dėl jo pasisakyti, nepagrįstumą.

35.5.    Aukštą autorių teisių apsaugos lygį užtikrina pats Direktyvoje 2001/29/EB, Direktyvoje 2004/48/EB ir ATGTĮ 78 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriame ir yra įtvirtinamos autorių teisių apsaugos priemonės. Teigti, kad numačius pareigą užtikrinti draudimo įgyvendinimą ne atsakovių, o ieškovės sąskaita, priemonė tampa neefektyvi, yra visiškai nepagrįsta.

35.6.    ESTT praktikoje dėl Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies aiškinimo pasisakoma ir apie tai, kad įgyvendindamos šią direktyvą perkeliančias priemones valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų šią direktyvą, bet ir nesivadovauti tokiu jos aiškinimu, kuris prieštarautų minėtoms pagrindinėms teisėms arba kitiems bendriesiems Sąjungos teisės principams, kaip antai proporcingumo principui. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nustatė, jog ieškovės reikalavimas yra ultima ratio priemonė ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad sąmoningai prašo ultima ratio priemonės taikymo, net nesiėmusi jokių kitų priemonių autorių teisių apsaugai užtikrinti. Todėl visiškai nesuderinama su proporcingumo principo užtikrinimu tai, jog dėl ieškovės noro taikyti ultima ratio priemonę būtų nustatyta pareiga atsakovėms pačioms apmokėti ieškovės pasirinktos autorių teisių apsaugos priemonės įgyvendinimą, kai reikalavimas atsakovėms, nepadariusioms jokių autorių teisių pažeidimų, buvo iškeltas net neišbandžius kitų priemonių, galinčių pasiekti tuos pačius aukštos autorių teisių apsaugos principo užtikrinimo tikslus.

36.       Atsakovė AB „Telia Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; tenkinti atsakovės AB „Telia Lietuva“ apeliacinį skundą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės AB „Telia Lietuva“ atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

36.1.    Atsakovė sutinka su atsakovių UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Cgates“, UAB „INIT“, UAB „Balticum TV“ ir UAB „SPLIUS“ pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl dėl jų atsiliepime detaliau nepasisako.

36.2.    Klausimą dėl ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatyto teisių gynimo būdo įgyvendinimo išlaidų priskyrimo ne atsakovėms, o pačiai ieškovei, atsakovė AB „Telia Lietuva“ kėlė visuose į bylą pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose ir dėl to tarp bylos šalių buvo ginčijamasi. Ieškovė nuo pat bylos iškėlimo momento laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškiniu prašomas pritaikyti teisių gynimo būdas – draudimas, jo pritaikymo atsakovėms atveju turi būti įgyvendinamas būtent atsakovių sąskaita. Tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, be kitų argumentų, pagrindžiančių ieškiniu reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą, aiškiai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškiniu prašomas pritaikyti draudimas yra neproporcingas iš esmės, o ir jo įgyvendinimo išlaidos negali būti padengtos vien tik atsakovių sąskaita.

36.3.    Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad byloje nekilo ginčas ir nebuvo nustatomas sąnaudų, būtinų taikant ieškovės ieškiniu atsakovėms prašomą pritaikyti draudimą, dydis. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, teismo sprendime nebuvo konstatuota, kad „klausimo dėl taikomo autorių teisių gynimo būdo įgyvendinimo ir (ar) su šiuo įgyvendinimu susijusių sąnaudų nekilo“. Bylos šalys nekėlė klausimo dėl sąnaudų, reikalingų prašomam pritaikyti draudimui įgyvendinti, dydžio, tačiau byloje neabejotinai buvo ginčijamasi, kam ieškinio tenkinimo atveju tokios sąnaudos turėtų tekti.

36.4.    Jokių argumentų bei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškiniu atsakovėms prašomo pritaikyti draudimo įgyvendinimo išlaidos turėtų tekti ne pačiai ieškovei, o būtent atsakovėms, teikiančioms tik neutralaus, išimtinai techninio pobūdžio interneto prieigos paslaugas, ir savo veiksmais neatliekančioms jokių ieškiniu ginamų autorių teisių pažeidimų, ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu nepateikė.

36.5.    Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktus argumentus dėl ieškovės prašomo pritaikyti draudimo įgyvendinimo išlaidų priskyrimo ne pačiai ieškovei, o atsakovėms, neproporcingumo bei neteisėtumo, tinkamai atsižvelgė į ESTT praktikoje nustatytą tokio draudimo taikymo sąlygą – negalimumą nustatyti tokio draudimo vien tik atsakovės sąskaita, ir būtent šioje, vienintelėje, sprendimo dalyje tinkamai įvertino tokio teisių gynimo būdo taikymo proporcingumą.

36.6.    Nei Direktyvoje 2001/29/EB, nei Direktyvoje 2004/48/EB, kurių sisteminiu aiškinimu ieškovė remiasi savo apeliaciniame skunde, neįtvirtinta pareiga asmeniui, prieš kurį yra nukreipiamas Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytas teisių gynimo būdas, pačiam prisiimti tokio teisių gynimo būdo įgyvendinimo išlaidas. Direktyvose taip pat nenumatyta, kad šios išlaidos negalėtų būti priskiriamos pačiam šiuo teisių gynimo būdu pasinaudojusiajam ieškovui ar kad jų priskyrimas ieškovui būtų nesuderinamas su šiose direktyvose įtvirtintais tikslais ar jiems prieštarautų. Direktyvos 2001/29/EB konstatuojamosios dalies 59 punkte nustatyta, jog ieškovės byloje naudojamo teisių gynimo būdo – uždraudimo tarpininkui, perduodančiam trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle, – sąlygas ir aplinkybes turėtų nustatyti valstybių narių nacionalinė teisė. Tačiau ATGTĮ nenumatytos nuostatos, kuriomis vadovaujantis ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisių gynimo būdo įgyvendinimo išlaidos turėtų būti apmokamos atsakovės sąskaita ar negalėtų būti priskiriamos pačiai ieškovei.

36.7.    Ieškovė, administruojanti pažeistas ginčo autorių teises, turi teisę ginčo interneto svetainės savininkui (valdytojui) pareikšti ieškinį dėl jo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos, įskaitant ir ieškovės patirtas ginčo interneto svetainės blokavimo išlaidas, atlyginimo, todėl tokių išlaidų priskyrimas atsakovei, savo veiksmais neatliekančiai jokių ieškovės ginamų teisių pažeidimų ir teikiančiai išimtinai neutralaus, techninio pobūdžio interneto prieigos paslaugas, neabejotinai būtų nesuderinamas su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

36.8.    Kaip matyti iš pačios ieškovės pasirinktų ir į lietuvių kalbą išverstų Europos valstybių nacionalinių teismų sprendimų ištraukų, priešingai nei nurodo ieškovė, juose anaiptol nebuvo sprendžiamos šiai bylai faktinių aplinkybių prasme analogiško pobūdžio bylos. Prancūzijos Respublikos Pirmojo aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 6 d. sprendimu byloje Nr. 909 FS-P+B+R+I teismo buvo konstatuota, kad būtent prieigą ir prieglobą teikiantys teikėjai turi prisidėti prie kovos su nelegaliu turiniu. Interneto prieigos paslaugas trečiajam asmeniui – svetainės linkomanija.net administratoriui, kuris naudojasi jomis pažeisdamas ieškovės ginamas ginčo autorių viešo paskelbimo teises, teikia ne atsakovė, o Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjas „PeRiQuito AB“, kuriam, atsakovės nuomone, atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, ir turėjo būti reiškiamas ieškovės ieškinys. Paryžiaus apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimu užbaigtoje byloje Nr. 040/2016, kaip matyti iš sprendimo turinio, ginčo dėl blokavimo priemonių neproporcingumo, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nekilo. Be to, šis teismo sprendimas yra apeliacinės instancijos, t. y. negalutinis. Portugalijos intelektinės nuosavybės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu byloje Nr. 153/14.0YHLSB, kaip matyti, buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo, o ne dėl ginčo esmės. Oslo apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimu byloje Nr. 16-072899TVI-OTIR/08 buvo sprendžiamas ginčas, kai atsakovų pusėje buvo tiek interneto paslaugų teikėjai, tiek ir interneto svetainių, į kurias nukreiptas draudimas, savininkai. Be to, šis teismo sprendimas yra pirmosios instancijos, t. y. negalutinis. Suomijoje galiojančiu autorių teisių reglamentavimu, skirtingai nuo galiojančio Lietuvoje, numatyta blokavimo išlaidų priskyrimo prezumpcija tarpininkui, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, tokio blokavimo išlaidos gali tekti ir kitai bylos šaliai. Airijos Aukščiausiojo komercinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl blokavimo mechanizmo įgyvendinimo išlaidų priskyrimo vienai ar kitai bylos šaliai. Jungtinės Karalystės Karališkųjų teisingumo rūmų 2011 m. spalio 26 d. sprendimu užbaigtoje byloje Nr. HC10C04385, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo nustatytas sąnaudų, reikalingų draudimui įgyvendinti, dydis. Taigi, visų šių Europos valstybių nacionalinių teismų nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, skiriasi iš esmės, be to, priešingai nei nurodo ieškovė savo apeliaciniame skunde, pateikti sprendimai taip pat patvirtina, jog tokio draudimo įgyvendinimo išlaidos gali tekti ir kitai bylos šaliai, t. y. pačiai ieškovei.

37.      Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovių apeliacinius skundus – tenkinti; priteisti atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepime nurodoma:

37.1.    Ieškovė visiškai nepagrįstai klaidina teismą, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nebuvo keliamas klausimas dėl ATGTĮ 78 straipsnyje nustatyto draudimo įgyvendinimo ieškovės sąnaudomis, dėl to neva buvo pažeisti civilinio proceso principai bei CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostata. Tiek atsakovių procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu kaip vienas iš pagrindinių atsakovių argumentų buvo keliamas klausimas dėl ATGTĮ 78 straipsnyje nustatyto draudimo atsakovėms taikymo vertinimo protingumo, sąžiningumo, taip pat ir proporcingumo kriterijaus aspektu. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ne kartą akcentavo, kad ji atlieka tik techninį ir neutralų vaidmenį, todėl prašomas taikyti įpareigojimas, kuriuo atsakovė savo sąskaita turėtų įdiegti brangiai kainuojančias technologijas, padedančias užkirsti kelią galimiems tęstiniams autorių teisių pažeidimams arba bent jau reikšmingai apsunkinti galimybę galimai neleistinu būdu prieiti prie viešai prieinamais padarytų autorių teisių saugomų objektų, būtų nesuderinimas su proporcingumo principu ir nesąžiningas atsakovės, atliekančios tik neutralų vaidmenį šiame ginče, atžvilgiu. Kitos atsakovės savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi analogiško turinio argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu taip pat buvo nurodžiusi, kad interneto svetainei blokuoti galima taikyti skirtingas blokavimo technologijas, todėl, siekiant išsiaiškinti, kaip kiekviena iš ieškovės pasiūlytų taikyti technologijų veikia ir koks jų efektyvumas bei taikymo ir palaikymo išlaidos, su kurių prisiėmimu atsakovė bet kuriuo atveju nesutiko, buvo būtina atlikti techninę ekspertizę. Tokį atsakovės prašymą palaikė taip pat ir kitos atsakovės, o ieškovė nesutiko.

37.2.    Atsakovėms išsakius poziciją ir pateikus tai patvirtinančius įrodymus, kad ATGTĮ 78 straipsnyje numatyto draudimo taikymo išlaidų priskyrimas atsakovėms yra neproporcingas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės jokių neteisėtų veiksmų neatlieka, todėl atsakovės nesutinka prisiimti jokių išlaidų, susijusių su draudimo įgyvendinimu ir palaikymu, kita šalis – ieškovė, neigdama tokią poziciją, bylos nagrinėjimo metu privalėjo pateikti atsakovių poziciją paneigiančius įrodymus. Ieškovė argumentų ir įrodymų, paneigiančių atsakovių aiškiai suformuluotą poziciją, nepateikė.

37.3.    Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nepareikštų reikalavimų ir neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Pažeistų teisių gynimas mažesne, nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo. Ieškovė ieškinyje suformulavo bendro ir abstraktaus pobūdžio reikalavimą, kuriuo nebuvo tiesiogiai prašoma, kad ATGTĮ 78 straipsnyje numatyto draudimo taikymas turėtų būti atliekamas būtent atsakovių lėšomis, nors akivaizdu, kad, siekiant įgyvendinti ir palaikyti tokį draudimą, išlaidos ir jų paskirstymo klausimas yra neišvengiamas.

37.4.    Nepaisant to, kad Direktyvos 2001/29/EB ir Direktyvos 2004/48/EB preambulėse nustatytas autorių teisių aukšto lygio apsaugos principas, tai savaime nesuponuoja, kad pati ieškovė negali prisiimti su autorių teisių apsaugos įgyvendinimu susijusių teisinių išlaidų. Nei viename Europos Sąjungos teisės akte, nei nacionaliniame teisiniame reglamentavime nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai įtvirtinta, kad, taikant Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą, įgyvendintą ATGTĮ 78 straipsnio nuostatomis, negalima būtų išieškoti su minėtu draudimo įgyvendinimu susijusių išlaidų tiesiogiai iš pačios ieškovės, kaip kolektyvinio teisių administravimo subjekto, ir kad toks išieškojimas neva būtų nesuderinimas su direktyvų preambulėje įtvirtinu aukšto lygio autorių teisių apsaugos tikslu ar bendraisiais teisės principais, bei šiems prieštarautų. Atvirkščiai, sąžiningumo, protingumo ir teisėtumo principų įgyvendinimo neužtikrina tai, kad tarpininkai (šiuo atveju atsakovės), esantys neutralūs ir atliekantys tik techninį vaidmenį, neatlikę jokių neteisėtų veiksmų, privalo prisiimti ieškovės prašomo įgyvendinti draudimo išlaidas. Teisė į intelektinę nuosavybę nėra absoliuti teisė. Šios teisės užtikrinimas negali būti įgyvendinimas tokiu būdu ir tokia apimtimi, kad kitos pagrindinės teisės, kurių apsauga taip pat garantuojama ES bei nacionaliniais teisės aktais, nukentėtų taip, kad būtų paneigtas proporcingo pagrindinių teisių derinimo principas.

37.5.    Protingumo, sąžiningumo, teisingumo, o, galiausiai, ir aukšto lygio autorių teisių apsaugos principai reikalauja, kad ieškovė išnaudotų visas įmanomas maksimalias galimybes, protingas pastangas ir tiesiogiai kreiptųsi į linkomanija.net valdytoją kaip į neteisėtus veiksmus atlikusį subjektą, o kartu ir į Švedijos interneto prieigos paslaugų teikėją, kuris turėjo efektyviausias ir geriausias galimybes prieigai prie linkomanija.net panaikinti. Pasirinkusi kitokį gynybos būdą, kada linkomanija.net valdytojas, kaip vienas iš subjektų, atlikusių neteisėtus veiksmus, nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovė prisiėmė riziką, kad išlaidos, susijusios su ATGTAĮ 78 straipsnio taikymu, gali atitekti būtent jai, nes jokio teisinio pagrindo, kuriuo būtų draudžiama ieškovei prisiimti tokių išlaidų atlyginimą, nėra.

37.6.    Sistemiškai aiškinant kolektyvinį autorių teisių administravimą reglamentuojančias teisines nuostatas, matyti, kad būtent ieškovė, teisėtai administruodama savo narių teises, turi teisę naudoti gautas pajamas ieškovės įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti, taip pat ginti ir saugoti savo narių administruojamas teises. Kitaip tariant, turi teisę naudoti lėšas administruojamų autorių teisių apsaugai įgyvendinti, įskaitant ir ATGTĮ 78 straipsnyje numatyto draudimo įgyvenimo ir palaikymo išlaidas.

37.7.    Ieškovės pateikti užsienio teismų sprendimai yra negalutiniai teismų sprendimai nagrinėtose bylose. Dauguma ieškovės pateiktų sprendimų yra pirmosios ar antrosios instancijų teismų sprendimai. Oslo apylinkės teismo sprendimas iš viso negali būti naudojamas kaip argumentas, nes Norvegijos Karalystė nepriklauso Europos Sąjungai.

38.      Atsakovė UAB „Balticum TV“ atsiliepime į apeliacinius skundus remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip apeliaciniame skunde. Atsiliepimu atsakovė UAB „Balticum TV“ prašo visus atsakovių apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39.      Atsakovė UAB „Cgates“ atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodo, kad visiškai sutinka su kitų atsakovių apeliaciniais skundais, prašo juos tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismo sprendimas būtų vykdomas ieškovės sąskaita, palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės skundžiama teismo sprendimo dalis nėra siurprizinio pobūdžio. Kadangi nutraukus pažeidimą ieškovės atstovaujami autoriai gaus daugiau pajamų, logiška ir pagrįsta, kad ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita.

40.      Atsakovė UAB „Init“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

40.1.    Nė vienas autorius nebus įpareigotas tiesiogiai finansuoti savo kūrinių apsaugos. Ieškovė, atsiskaičiusi su atsakovėmis už tinklalapio blokavimą, šias išlaidas įtrauks į asociacijos patirtas išlaidas pagal ATGTĮ 72-11 straipsnį. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, atstovaudama savo narių teisėms, negali padengti tinklalapio blokavimo išlaidų.

40.2.    Ieškovė ieškinyje suformulavo neutralų reikalavimą, teismas taip pat neįpareigojo atsakovių blokuoti tinklalapį linkomanija.net konkrečiu būdu. Naudojami blokavimo būdai yra brangūs. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę, todėl tikslios blokavimo išlaidos nėra žinomos. Atsakovės yra verslo subjektai, todėl, perkėlus blokavimo išlaidas joms, nukentėtų jų finansinė padėtis.

40.3.    Nėra duomenų, kad tinklalapio linkomanija.net ir kitų analogiškų tinklalapių blokavimas padidins autorių gaunamas pajamas už intelektinės veiklos rezultatus. Ieškinys dėl interneto prieigos linkomanija.net blokavimo yra netikslingas, nes toks blokavimas neturės realių rezultatų. Tokiu teismo sprendimu nepagrįstai ribojama sąžininga konkurencija, nes blokuoti prieigą įpareigota tik nedidelė dalis interneto paslaugų teikėjų.

41.      Ieškovė asociacija „LATGA“ pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriuo prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.    Ieškovė pagrindė savo kolektyvinio administravimo teisę, suteikiančią savarankišką ieškinio teisę be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Šią savo poziciją ieškovė iš esmės grindė ATGTĮ 67 straipsniu, pagal kurį kolektyvinis administravimas apima: i) kolektyviai administruojamo repertuaro licencijų naudoti kūrinius, gretutinių teisių objektus teikimą; ii) kolektyvinio administravimo pajamų surinkimą ir išieškojimą; iii) kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą, iv) kolektyviai administruojamų teisių gynimą teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro teisių turėtojo įgaliojimo; v) kitų funkcijų atlikimą, vadovaujantis kolektyvinio administravimo sutartimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ATGTĮ 67 straipsnio nuostatas, 2012 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus, sumokant nustatyto dydžio autoriaus atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie gali pagrįsti, jog ieškovei administruoti yra perduodama ir konkrečiomis sutartimis yra perduotos tiek viešo paskelbimo, tiek ir atgaminimo teisės, dėl to ieškovė ir įgijo teisę nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinį. Kai kurios atsakovės (pvz., UAB „Telia Lietuva“) bylos nagrinėjimo metu iš esmės vis dėlto sutiko, kad ieškovė turi materialinę subjektinę teisę nagrinėjamoje byloje reikšti ieškinį.

41.2.    Interneto prieigos teikėjai, suteikdami savo klientams paslaugą, kuria naudodamasis trečiasis asmuo (nesvarbu, ar jis klientas, ar neteisėtos interneto svetainės valdytojas ir (ar) administratorius) gali pažeisti autorių teises, yra laikomi tarpininkais Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies ir ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme. ESTT 2009 m. vasario 19 d. sprendimu byloje Nr. C-557/07 (LSG-Gesellschaft zur Wahrnehmung von Leistungsschutzrechten GmbH vs. Tele2 Telecommunication GmbH) konstatuota, jog Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „tarpininkas“ apima bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendime Telekabel byloje pažymėjo, kad interneto prieigos teikėjas, leidžiantis savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė trečiasis asmuo, yra tarpininkas, kurio paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises ar gretutines teises, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą patvirtina Direktyva 2001/29/EB siekiamas tikslas. Iš Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymo srities pašalinus interneto prieigos teikėjus, reikšmingai sumažėtų šia direktyva ketinta užtikrinti teisių turėtojų apsauga. Atsakovių teiginys, jog nė viena iš jų linkomanija.net valdytojui neteikia prieglobos paslaugų, nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktualus, nes tam, kad būtų galima taikyti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį, nėra būtina, kad egzistuotų sutartiniai santykiai tarp interneto prieigos teikėjo ir asmens, pažeidusio autorių teises ar gretutines teises.

41.3.    Ieškovė sutinka, kad Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis reikalauja, jog tarp teismo draudimo objekto ir autorių teisių pažeidimo būtų ryšys. Taip pat kad būtų imtasi interneto svetainės blokavimo priemonės, turi būti konstatuota šios interneto svetainės operatoriaus atsakomybė už autorių teisių pažeidimą pasitelkiant tarpininko, kuriam skirtas teismo draudimas, paslaugas. Tačiau, kaip pastebėjo generalinis advokatas M. S. 2017 m. vasario 8 d. išvadoje, teiktoje The Pirate Bay byloje, „jei tokią peer-to-peer tinklo rinkmenų indeksavimo interneto svetainės, kurioje saugomais kūriniais dalijamasi be autorių teisių turėtojų leidimo, operatoriaus atsakomybę galima konstatuoti, reikia manyti, kad šis operatorius naudojasi interneto prieigos teikėjų, kurių klientai šiame tinkle dalijasi rinkmenomis, paslaugomis, kaip ir asmuo, kuris pats tiesiogiai pažeidžia autorių teises“.

41.4.    Interneto svetainės linkomanija.net valdytojo, administratoriaus atsakomybė dėl autorių kūrinių viešo paskelbimo ir atgaminimo nesant autorių teisių turėtojų leidimo buvo pagrįstai nustatyta bylą nagrinėjusio teismo. Iš byloje pateiktų duomenų žinoma, kad interneto svetainėje linkomanija.net yra indeksuojamos torentų rinkmenos, todėl kūrinius, į kuriuos nukreipia šios torentų rinkmenos, ginčo svetainės naudotojai gali lengvai rasti ir parsisiųsti. Be to, be paieškos sistemos, pateikiamos naudojantis linkomanija.net, ginčo svetainėje dar pateikiami ir rinkmenose esančių kūrinių sąrašai, kuriuose kūriniai suskirstyti pagal įvairias kategorijas, palengvinančias paiešką. Jei administratoriai neadministruotų linkomanija.net, ginčo interneto svetainės naudotojai negalėtų kūriniais dalytis internete arba dalijimasis jais būtų bent jau gerokai sunkesnis ir mažiau veiksmingas. Taip pat, vadovaujantis ESTT išvadomis The Pirate Bay byloje, reikia manyti, kad interneto svetainę linkomanija.net valdantys administratoriai siūlo naudotojams prieigą prie tokių kūrinių, todėl jie atlieka neišvengiamą vaidmenį pateikiant šiuos kūrinius. Nesant pagrindo abejoti ginčo svetainės administratoriaus sąmoningais veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškia tęstiniu bei didelės apimties autorių teisių pažeidimu, galima konstatuoti, kad ginčo svetainės valdytojas ir (ar) administratorius naudojasi interneto prieigos teikėjų, kurių klientai šiame tinkle dalijasi rinkmenomis, paslaugomis, dėl to atsakovės, teikdamos interneto prieigos paslaugas, yra laikomos tarpininkėmis šiam ginčui aktualių teisės nuostatų prasme.

41.5.    Siekiant nustatyti, ar interneto prieigos teikėjas ATGTĮ 78 straipsnio prasme gali būti laikomas tarpininku, nėra privaloma nustatyti, jog konkretūs atsakovių naudotojai pažeidžia autorių teises. Tokią išvadą galima pagrįsti ESTT išaiškinimu, pateiktu Telekabel byloje, kuriame teismas pabrėžė, jog siekiant, kad interneto prieigos teikėjui būtų nustatytas draudimas, autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai neprivalo įrodinėti, jog tam tikri šio teikėjo klientai atitinkamoje interneto svetainėje iš tikrųjų prieina prie saugomų objektų, kurie jau padaryti viešai prieinami be teisių turėtojo sutikimo. Nagrinėjamu atveju būtina tik įvertinti, ar atsakovės, teikdamos savo paslaugą klientams, gali perduoti neteisėtai prieinamą padarytą turinį. Nė viena iš atsakovių neginčijo aplinkybės, kad jų klientai turi galimybę prieiti prie interneto svetainės linkomanija.net. Priešingai, atsakovės AB „Telia Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ ir UAB „Balticum TV“ patvirtino, kad jų paslaugų naudotojai prie ginčo svetainės prieiti gali.

41.6.    Nagrinėjamu atveju proporcingumo, kaip vienos iš ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, vertinimą susieti su ginčo svetainėje esančio teisėtai ir neteisėtai paskelbto turinio santykiu nėra nei teisinga, nei tikslinga. Byloje pateikti įrodymai bei jais grindžiamos aplinkybės yra pakankamos siekiant konstatuoti, jog interneto svetainės linkomanija.net turinys negali būti laikomas teisėtu. Interneto svetainės linkomanija.net architektūra ir turinys sąmoningai parinkti taip, kad skatintų neteisėtą autorių teisių saugomų objektų atsisiuntimą. Svetainės administratorius skatina svetainės lankytojus ne tik siųstis rinkmenas su kūriniais, bet ir padaryti tokias rinkmenas viešai prieinamas ir sudaryti sąlygas kitiems svetainės naudotojams jas atsisiųsti. Tam svetainėje sukurta naudotojų reitingavimo sistema, kuri leidžia naudotojams atsisiųsti rinkmenas tik tuo atveju, jei konkretus naudotojas yra suteikęs galimybes kitiems naudotojams iš jo atsisiųsti rinkmenas. Interneto svetainėje linkomanija.net nėra įdiegta jokių teisėto ir neteisėto turinio rinkmenų filtravimo priemonių. Svetainės linkomanija.net administratorius iš interneto svetainės linkomanija.net administravimo veiklos gauna pajamas. Ieškovės pateiktais duomenimis, viešai prieinamų aktyvių rinkmenų (kino filmų, televizijos programų, sporto varžybų įrašų, dokumentikos, muzikos kūrinių ir jų rinkinių, muzikos kūrinių vaizdo klipų, kompiuterinių žaidimų, kompiuterių programų, knygų ir kitų rinkmenų) skaičius ieškinio pareiškimo momentu svetainėje linkomanija.net viršijo 80 000.

41.7.    Vertinant interneto svetainės linkomanija.net veikimo principą, akivaizdu, jog būtent šios svetainės naudotojai, t. y. interneto paslaugų naudotojai, patys viešai paskelbia autorių teisių saugomus kūrinius rinkmenų dalijimosi internetu platformoje, kurioje nėra įdiegta autorių teisių pažeidimų kontrolės priemonių. Įvertinant susiklosčiusias aplinkybes, teigti, jog visi linkomanija.net naudotojai, kurie savo aktyviais veiksmais paskelbia autorių teisių saugomus objektus, turi atitinkamų autorių ir (ar) jų teisių perėmėjų leidimus tai daryti, būtų visiškai deklaratyvu, nepagrįsta jokiais neginčijamais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra įmanoma pagrįsti, jog interneto svetainės linkomanija.net turinį sudaro teisėtai paskelbta informacija. Be to, aplinkybę, jog ginčo interneto svetainės veikimo pobūdis yra neteisėtas, taigi ir joje prieinami autorių teisių saugomi objektai yra paskelbti viešai be šių objektų autorių ir (ar) jų teisių perėmėjų leidimo, patvirtina ir pačios atsakovės. Ieškovės į bylą pateiktame Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, AB „Telia Lietuva“ bei ieškovės bendrame rašte nurodoma, kad interneto svetainė linkomanija.net yra viena populiariausių Lietuvoje piratinių svetainių, kuria „kasdien naudojasi tūkstančiai naudotojų, dalydamiesi įvairiausia intelektine nuosavybe, galimai ir be jų autorių ar teisių turėtojų sutikimo“.

41.8.    Užblokavus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, iš interneto naudotojų be reikalo nebus atimta galimybė teisėtu būdu gauti esamą informaciją. Atsakovės neginčijo aplinkybės (o ieškovė šią aplinkybę laiko nereikalaujančia įrodinėjimo), kad egzistuoja daug alternatyvių interneto svetainei linkomanija.net būdų naudotojams gauti kūrinius, kurie viešai skelbiami šioje svetainėje. Ieškovė ne kartą šioje byloje minėjo tik keletą iš jų, t. y. kino teatrai, fizinės laikmenos su audiovizualiniais ar muzikiniais kūriniais, knygynai, bibliotekos, el. knygų parduotuvės, interneto platformos „Youtube“, „Netflix“, „Amazon Prime“, „Itunes“, „Spotify“, „Tidal“, „Deezer“ ir kt. Naudodamasis šiais būdais bet kurios atsakovės naudotojas gali teisėtai gauti visus ar bent didžiąją dalį tų kūrinių, kurie yra neteisėtai viešai paskelbti interneto svetainėje linkomanija.net.

41.9.    Pagal ESTT praktiką nėra būtina, kad intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad numatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Iš tiesų pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti. Užblokavus prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net bus užkirstas kelias arba bent jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų ir interneto naudotojai, kurie naudojasi interneto svetainės linkomanija.net paslaugomis, bus realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų. Tokios atgrasymo priemonės, vadovaujantis ES teise, yra efektyviai apsaugančios autorių teises. Nors iš tiesų daug naudotojų gali apeiti tokį svetainės linkomanija.net blokavimą, tačiau tai nereiškia, kad absoliučiai visi naudotojai taip darys. Negalima atmesti ir tokios galimybės, jog tie interneto svetainės naudotojai, kurie dėl interneto svetainės blokavimo sužinos apie svetainės neteisėtumą, gali atsisakyti prisijungti prie linkomanija.net. Be to, kaip pažymėta generalinio advokato M. S. (M. S.) 2017 m. vasario 8 d. išvadoje, teiktoje The Pirate Bay byloje, „atsižvelgiant į tokių interneto svetainių kaip TPB vaidmenį peer-to-peer tinklų veikimo srityje, man atrodo nepaneigiama, kad prieigos prie šios interneto svetainės blokavimas daugumai naudotojų sukliudytų surasti kūrinius, kurie padaromi prieinami tokiame tinkle, arba jiems būtų labai sunku juos rasti ir atsisiųsti pažeidžiant autorių teises“.

41.10. Tai, kad Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėjas „PeRiQuito AB“, kurio serveriuose yra ginčo interneto svetainė, turi galimybę taip pat užblokuoti ginčo interneto svetainę, nepanaikina šioje byloje prašomos taikyti priemonės veiksmingumo. Interneto svetainės linkomanija.net valdytojams pakeitus prieglobos paslaugų teikėją, Lietuvos interneto paslaugų naudotojai vis vien turėtų neribojamas galimybes ir toliau naudotis ginčo interneto svetaine.

41.11.  ESTT jau yra įvertinęs tikrai veiksmingesnę priemonę – nurodyti blokuoti visą interneto srautą, susijusį su kūriniais, kuriais neteisėtai dalijamasi peer-to-peer tinkluose, t. y. filtravimo sistemos, kuriomis naudojantis būtų nustatyta, kuriomis iš rinkmenų buvo pasikeista neteisėtai, įdiegimą. Tačiau ESTT atmetė tokią priemonę, pripažindamas, kad ji pernelyg varžo prieigos prie interneto teikėjus ir pernelyg riboja naudotojų teises (ESTT 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Nr. C-70/10 (Scarlet Extended SA)). Atmetus ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisių gynimo priemonę, kuri mažiau varžo interneto paslaugų teikėjus ir mažiau riboja naudotojų teises, vadovaujantis tuo, kad ji nepakankamai veiksminga, interneto prieigos teikėjai būtų galutinai de facto atleisti nuo pareigos bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais.

41.12.  Byloje nebuvo paneigti faktai, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė bandė ieškoti kitų būdų savo atstovaujamų teisių turėtojų teisėms apginti. Ieškovė kreipėsi į interneto svetainės linkomanija.net valdytoją, reikalaudama panaikinti nuorodas į neteisėtai paskelbtus kūrinius, tačiau iš valdytojo jokio atsakymo negavo. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, kurie laikytini pakankamu įrodymu, ypač nesant priešingų įrodymų. Be to, iš svetainės veikimo pobūdžio ir ieškovės pateiktų įrodymų (pvz., instrukcijų naudotojams) akivaizdu, kad interneto svetainės linkomanija.net valdytojas puikiai žinojo, kad svetainėje skelbiami saugomi kūriniai be teisių turėtojo sutikimo, o vadovaujantis ESTT 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. C?160/15 (GS Media BV prieš Sanoma Media Netherlands BV ir kt.), interneto svetainės linkomanija.net valdytojui taikoma žinojimo apie pažeidimą prezumpcija, nes šis valdytojas siekė gauti pelną. Ieškovė taip pat kreipėsi į interneto svetainei linkomanija.net prieglobos paslaugas teikiančią Švedijos bendrovę PRQ, AB, tačiau negavo iš jos jokio atsakymo. Ieškovė kreipėsi į apeliantę AB „Telia Lietuva“, siūlydama be teismo blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, tačiau apeliantė AB „Telia Lietuva“ atsisakė tai padaryti. Ieškovė kreipėsi į dalį apeliančių vienijančią Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją, prašydama tarpininkauti ieškovės derybose su šios asociacijos nariais, tačiau Lietuvos kabelinės televizijos asociacija atsisakė. Tik nepavykus susidariusios situacijos išspręsti minėtomis priemonėmis ir įvertinus kitų galimų priemonių efektyvumą (pvz., patraukimo atsakomybėn linkomanija.net valdytojo galimybę), ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdama efektyviai ir kuo greičiau apginti savo atstovaujamų autorių teises.

41.13.  Byloje nebuvo pagrįstas atsakovių keliamas reikalavimas ieškovei būti išbandžiusiai kitus, dar efektyvesnius, teisių gynimo būdus. ATGTĮ 78 straipsnyje numatyta teisių gynimo priemonė yra alternatyvi, o ne subsidiari kitoms teisių ginimo priemonėms. Įvertinus tai, jog dažnai atitinkamo turinio interneto svetainės valdomos ne Europoje registruotų ir (ar) veikiančių juridinių asmenų, kaip yra iš šiuo konkrečiu atveju, tokioms interneto svetainėms prieglobos paslaugas teikiančios įmonės taip pat būna įvairiose užsienio šalyse ir bet kokiais įmanomais būdais vengia bendradarbiauti, tampa visiškai aišku, kodėl Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas tokią ypatingą reikšmę suteikė tarpininkui. Taigi, tais atvejais, kai interneto svetainė ir jos valdytojai yra nepasiekiami, tinkamiausiu asmeniu, į kurį galima kreiptis, lieka tarpininkas. Siekiant kuo greitesnio sistemingai dideliu mastu pažeidžiamų autorių teisių gynimo, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas daromam pažeidimui.

41.14.  Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteigė, kad gali atstovauti absoliučiai visiems autoriams, kurių kūriniai viešai paskelbti interneto svetainėje linkomanija.net be šių autorių leidimo. Nei ginčui aktualiuose teisės aktuose, nei ESTT ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nenumatyta pareiga ieškovei nustatyti tikslią neteisėto turinio dalį ir įrodyti, jog reikšmingai didelę pažeidžiamų autorių turtinių teisių dalį administruoja būtent ieškovė, kad būtų įrodytas taikomo draudimo, įtvirtinto ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, proporcingumas. Ieškovė į bylą pateikė tik atsitiktinai parinktą autorių, kurių teises administruoja tiesioginių sutarčių ar sutarčių su kitais kolektyvinio administravimo subjektais pagrindu, sąrašą. Taip ieškovė įrodė ne tik savo materialinę subjektinę teisę pareikšti reikalavimą dėl draudimo taikymo atsakovėms, bet ir pagrindė, kad jos atstovaujamų konkrečių autorių teisės yra pažeidžiamos naudojantis interneto svetaine linkomanija.net. Interneto svetainėje pakanka paskelbti bent kelis autorių teisių saugomus objektus, kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojas įgytų teisę kreiptis dėl savo teisių pažeidimo gynimo, uždraudžiant prieigą prie atitinkamos svetainės. Vadovaujantis Direktyvos 2001/29/EB ir ATGTĮ 78 straipsnio ratio legis, nėra draudžiama prašyti uždrausti prieigos prie visos interneto svetainės. Tai patvirtina ir ESTT jurisprudencija (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje).

41.15.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą neįtraukė linkomanija.net valdytojo. Prevencinį pobūdį turinti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai gali veikti neprivalėdami įrodyti konkretaus interneto svetainės valdytojo tapatybės ir neprivalėdami įtraukti pastarąjį asmenį į bylą trečiuoju asmeniu. Priešingas šios teisės normos aiškinimas reikštų, jog autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams nėra užtikrinamos galimybės prašyti teismo draudimo tarpininkams taikymo, taigi Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį (taip pat ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį) galima būtų traktuoti kaip neveikiančią teisės normą.

41.16.  Interneto svetainės domeno savininkas ne visais atvejais yra tapatus interneto svetainės valdytojui. Be to, pagal susiklosčiusią praktiką interneto svetainių domenų vardus dažnai registruoja tokia veikla užsiimančios įmonės, būtent kurių, kaip domeną registravusių asmenų, duomenys dažniausiai ir būna pateikiami tokiose duomenų bazėse kaip ICANN (angl. Internet Corporation For Assigned Names and Numbers). Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog „Vitality International Investment LTD“ yra nurodomas netgi ne kaip registruojamo domeno linkomanija.net savininkas, o tik kaip registruotojo kontaktinis asmuo. Į bylą pateiktas duomenų bazės ICANN išrašas, kuriame domeno vardą registruojančio asmens kontaktai nukreipia į minėtą Seišelių Respublikoje registruotą bendrovę, buvo padarytas 2016 m. spalio 5 d. Dabar patikrinus tą pačią duomenų bazę, matyti, jog aktualūs ICANN duomenys vietoj 2016 m. nurodyto kontaktinio asmens nurodo kitą asmenį, o būtent „WhoisGurad, Inc“. Nurodyta bendrovė teikia privatumo apsaugos paslaugas, kuriomis bet kokie domenų vardus registruojančio asmens kontaktiniai duomenys tampa neprieinami visuomenei. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir tinkamai jas įvertinęs konstatavo, kad teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl linkomanija.net valdytojo neįtraukimas į bylą, nežinant ir nesant protingomis priemonėmis pasiekimo galimybių sužinoti ne tik valdytojo buvimo vietos, bet ir valdytojo asmenį arba asmenis identifikuojančių duomenų, tokiam valdytojui ar valdytojams akivaizdžiai slepiant ir darant nepasiekiamus duomenis apie save, savaime negali būti kliūtimi išnagrinėti ieškovės reikalavimą teisme.

41.17.  Įvertinus tai, jog atsakovės yra didžiausios interneto prieigos paslaugų teikėjos Lietuvoje, kurių paslaugų spektras gali apimti nuo išmaniosios televizijos, mobiliojo ryšio iki paslaugų verslui teikimo ir kurių interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalis bendrai sudaro beveik 90 procentų, yra mažai tikėtina, jog atsakovių konkurencingumui turės įtakos vienos interneto svetainės prieigos ribojimas. Be to, ESTT yra pažymėjęs, kad toks draudimas, koks įtvirtintas ATGTĮ 78 straipsnyje, negali pažeisti interneto prieigos teikėjos teisės į laisvę užsiimti verslu esmės (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje). Net jeigu ir būtų nuspręsta, kad prieigos prie vienos interneto svetainės ribojimas galėtų kažkokiu būdu realiai apsunkinti atsakovių galimybę konkuruoti, tokia situacija turėtų būti vertinama ne kaip sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimas, tačiau kaip atitinkamo verslo vykdymo rizikos prisiėmimas. Konkurencijos laisvė taip pat nėra absoliuti, nes ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų.

41.18.  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-28448-592/2016, atsisakė priimti ieškovės ieškinį nurodęs, kad byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme. Pakartotinai ieškovės pateiktą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-29864-994/2016, taip pat atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas priimti nagrinėti ieškinį, kurį dėl rūšinio teismingumo net du kartus atsisakė priimti Vilniaus miesto apylinkės teismas, yra visiškai teisėtas, nes to reikalaujama pagal proceso operatyvumo ir proceso koncentracijos principus. Be to, teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog nėra esminio CPK normose įtvirtinto rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, jeigu bylą išnagrinėjo aukštesnės pakopos teismas kaip pirmoji instancija. Taigi, ginčyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą vien tik dėl to, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 26–28 straipsniuose nustatytas rūšinio teismingumo taisykles, yra visiškai netikslinga.

 

IV. Prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir atsiliepimų į šį prašymą argumentai

42.  2018 m. spalio 26 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės AB „Telia Lietuva“ prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 8 straipsnio 3 dalis bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 11 straipsnis, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/48 3 straipsnį, Chartijos 11 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK) 10 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad jais yra draudžiama interneto prieigos paslaugų teikėjui nustatyti įpareigojimą in abstracto ir prevenciškai tik savo sąskaita bei neterminuotai visiems savo paslaugų naudotojams uždrausti prieigą prie tokio pobūdžio interneto svetainės kaip linkomanija.net, kurioje nėra saugomų kūrinių, tačiau ji veikia kaip sistema, per kurią naudotojams pateikiama indeksuota ir pagal kategorijas suskirstyta metainformacija apie saugomus kūrinius, kurie yra naudotojų kompiuteriuose, ir ji leidžia naudotojams surasti saugomus kūrinius, juos įkelti ir parsisiųsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu draudimu gali būti panaikinta prieiga naudotojams, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugomis norėdami gauti teisėtą informaciją?

2) Ar sprendžiant dėl tokio įpareigojimo nustatymo turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir, jeigu taip, tai kokia apimtimi?

43.  Prašyme nurodoma, kad ESTT sprendime byloje Nr. C-610/15, iki kurio priėmimo buvo sustabdyta ši civilinė byla, buvo atsakyta tik į pirmąjį iš dviejų ESTT pateiktų klausimų, o dėl to, ar su Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalimi bei Direktyvos 2004/48/EB 11 straipsniu būtų suderinamas interneto prieigos paslaugų teikėjui nustatytas įpareigojimas uždrausti prieigą prie tokio pobūdžio svetainės kaip linkomanija.net, apskritai nebuvo pasisakyta. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs naujas Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimas, dėl kurio ESTT jurisprudencijoje nėra reikiamo išaiškinimo. 

44.  Atsakovės teigimu, Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos 2004/48/EB straipsnio 11 dalies išaiškinimas nagrinėjamoje byloje yra aktualus sprendžiant, be kita ko, šiuos esminius klausimus: 1) ar ieškovė privalo įrodyti, kad konkretaus teikėjo interneto prieigos paslaugomis naudotojai naudojasi autorių teisėms pažeisti ir kokią dalį viso interneto svetainės turinio sudaro tariamai ieškovės administruojamas teises pažeidžianti informacija; 2) ar gali būti taikomas abstraktaus pobūdžio prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net draudimas visiems konkretaus interneto prieigos paslaugų teikėjo naudotojams, nepaisant to, ar jie naudojasi šia interneto svetaine pažeisdami autorių teises, ar teisėtais tikslais, ir neatsižvelgiant į tai, kad taip būtų pakenkta interneto naudotojams, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugų teikėjo paslaugomis norėdami gauti teisėtą informaciją; 3) ar interneto prieigos paslaugų teikėjai gali būti įpareigojami uždrausti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net savo sąskaita ir neterminuotai; 4) ar, prieš pareikšdama šį ieškinį atsakovėms, ieškovė turėjo kreiptis į Švedijos interneto prieigos ir prieglobos paslaugų teikėją „PeRiQuito AB“ ir dėti maksimalias pastangas, kad šis teisėtomis priemonėmis panaikintų prieigą prie ginčo interneto svetainės linkomanija.net; 5) ar, prieš pareikšdama šį ieškinį atsakovėms, ieškovė turėjo kreiptis į interneto svetainės linkomanija.net administratorių, jį informuoti apie jo svetainėje kaupiamą informaciją, galimai pažeidžiančią ieškovės administruojamas teises, ir dėti maksimalias pastangas, kad šios svetainės administratorius pašalintų tokią informaciją; 6) ar ieškovės prašomas taikyti draudimas atitiktų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus, nustatytus Chartijoje ir EŽTPLAK; 7) ar ieškovės prašomas taikyti draudimas atitiktų vieno iš pagrindinių ES teisės principų – proporcingumo principo – reikalavimus.

45.  Atsakovės UAB „Init“ ir UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimuose į prašymą nurodė, kad prašymui kreiptis į ESTT, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas, pritaria. Atsakovių nuomone, ankstesniuose sprendimuose ESTT nebuvo pasisakęs AB „Telia Lietuva“ prašyme suformuluotais ir keliamais aktualiais nagrinėjamai civilinei bylai teisiniais klausimais, o Europos Sąjungos teisės pritaikymas šiuo atveju nėra toks akivaizdus, kad juo būtų galima vadovautis be pagrįstų abejonių dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamas kilęs ginčas. Kreipimasis į ESTT prašomais klausimais būtų itin tikslingas, nes kokybiškai darytų įtaką bylos baigčiai, t. y. pirma, suformuluotų naują ir šios bylos nagrinėjimui būtiną Europos Sąjungos teisės išaiškinimą, antra, leistų priimti teisingą sprendimą, atitinkantį vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą.

46.  Ieškovė asociacija „LATGA“ prašo atmesti atsakovės AB „Telia Lietuva“ prašymą. Nurodo, kad, siekdamas įvertinti, ar egzistuoja pagrindas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, teismas turi patikrinti šių sąlygų egzistavimą: a) ar užduodamas klausimas yra svarbus bylai išspręsti; b) ar dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT nėra pateikęs išaiškinimo; c) ar tinkamas teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių. ESTT rekomendacijos nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 2016/C439/01 nustato papildomas (rekomendacinio pobūdžio) sąlygas: a) prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti teikiamas dėl Sąjungos teisės aiškinimo ar galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų aiškinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą; b) ESTT gali priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jeigu nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikytina Sąjungos teisė. Šios sąlygos byloje nėra tenkinamos.

47.  Ieškovės teigimu, ESTT nėra tiesiogiai atsakęs tik į vieną šioje byloje aktualų klausimą – kas turėtų dengti prieigos prie piratinių svetainių uždraudimo išlaidas. Kiti klausimai yra aiškiai ir nevienareikšmiškai atsakyti direktyvose ir ESTT sprendimuose, arba jie nėra Europos Sąjungos teisės dalykas ir jų atžvilgiu nėra taikytina Europos Sąjungos teisė. Klausimas, ar prieigos prie piratinės svetainės draudimas gali būti abstraktus, negali būti pateiktas ESTT, kadangi jis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra susijęs su byla ir dėl to nėra svarbus bylai išspręsti. Be to, į šį klausimą buvo atsakyta ESTT bylose (pvz., ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Telekabel byloje). Į klausimą, ar prieigos prie piratinės svetainės draudimas gali būti preventyvus, taip pat atsakyta ESTT sprendimuose (pvz., ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimu byloje Telekabel byloje, 2011 m. liepos 12 d. sprendimu byloje Nr. C?324/09 (L’Oréal ir kt. prieš eBay International AG ir kt.). Atsakymas į klausimą, ar sprendžiant prieigos prie piratinės svetainės draudimo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą, yra akivaizdus – teismai privalo atsižvelgti į proporcingumo kriterijų kiekvienu atveju spręsdami, ar nurodyti tarpininkui blokuoti prieigą prie interneto svetainės. Atsakymas šį klausimą Europos Sąjungos teisėje ir ESTT jurisprudencijoje aiškiai duotas. Tačiau į antrąją šio klausimo dalį – kokia apimtimi teismas turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą, ESTT negali atsakyti, nes tik konkretus teismas konkrečioje byloje, įvertinęs tos bylos faktines aplinkybes, turi spręsti, ar prieigos uždraudimas yra proporcingas, ar ne. Be to, šis klausimas yra nacionalinės, o ne Europos Sąjungos, teisės klausimas. Ši nuostata įtvirtinta Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte, pagal kurį tokių uždraudimų sąlygas ir aplinkybes turėtų nustatyti valstybių narių nacionalinė teisė. Klausimas, ar interneto prieigos paslaugų teikėjai gali būti įpareigojami uždrausti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net savo sąskaita, nepriklauso ESTT kompetencijai, kadangi šis klausimas yra nacionalinės, o ne Europos Sąjungos, teisės klausimas. Tą patvirtina tiek direktyvų 2001/29/EB ir 2004/48/EB atitinkamos nuostatos, tiek gausi ESTT praktika (sprendimai bylose Nr. C?324/09 (136 paragrafas), Nr. C- 70/10 (32 paragrafas), Nr. C?360/10 (30 paragrafas), Nr. C?494/15 (32 paragrafas)).

48.  Ieškovė taip pat pažymi, kad kreipimasis į ESTT prieštarautų Europos Sąjungos teisėje įtvirtinam aukšto autorių teisių apsaugos lygio principui, nes nagrinėjama byla būtų sustabdyta nepriimtinai ilgam laikui, rinkoje neatsirastų labai laukiamas teisinis tikrumas, o autorių teisių pažeidimai interneto svetainėje linkomanija.net dideliu mastu būtų tęsiami toliau. Ieškovės įsitikinimu, bylos greitas išsprendimas konkrečiu atveju yra svarbesnis gėris, nei atsakymų į atsakovės AB „Telia Lietuva“ klausimų gavimas, ypač turint omenyje, kad dalis tų klausimų yra hipotetiniai ir nesusiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis arba jau atsakyti ESTT.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49.  Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 78 straipsniu, įpareigojo atsakoves – interneto prieigos paslaugų teikėjas, savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir ieškovės sąskaita blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net.

50.  Su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi proceso šalys. Atsakovės savo apeliaciniuose skunduose nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 1) sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes jis priimtas neįtraukus į bylą linkomanija.net valdytojo, kurio teisėms ir pareigoms tiesioginę įtaką turi teismo sprendimu nustatyti ribojimai; teismo sprendimu taip pat nuspręsta dėl interneto paslaugų naudotojų teisių ir pareigų; 2) byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles; 3) ieškinys pareikštas ieškovės, neturinčios materialinės subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, ir vien dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas teismo turėjo būti atmestas; 4) atsakovės nėra tarpininkės, kurioms galėtų būti taikomas ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytas draudimas, nes byloje neįrodyta, jog atsakovės teikia elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises; 5) teismo pritaikyta priemonė yra neefektyvi; 6) teismo įpareigojimas blokuoti prieigą prie visos interneto svetainės yra neproporcingas, nes byloje nenustatyta, kokia dalis linkomanija.net svetainės lankytojų dalijasi autorių kūriniais pažeisdami autorių teises; ieškovė administruoja tik labai mažos dalies linkomanija.net svetainėje prieinamų kūrinių autorių teises; teismo pritaikyta priemonė yra ultima ratio priemonė, kuri šiuo atveju pritaikyta ieškovei neišnaudojus kitų, mažiau teises ribojančių ir veiksmingesnių, priemonių; teismo pritaikytas draudimas yra bendro pobūdžio ir neterminuotas; 7) draudimo pritaikymas tik daliai Lietuvoje veikiančių interneto prieigos paslaugų teikėjų pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies ir KĮ 1 straipsnio 1 dalies saugomą sąžiningos konkurencijos laisvę; 8) teismas nepagrįstai, pažeisdamas teisingumo principą, priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės nepadarė jokio teisės pažeidimo. Ieškovė, ginčydama tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net nurodyta pačios ieškovės sąskaita, teigia, jog ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra siurprizinė, prieštarauja Europos Sąjungos teisėje įtvirtintam aukšto autorių teisių apsaugos lygio principui ir neatitinka Europos valstybių teismų praktikos, susijusios su Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymu.

Dėl naujų įrodymų

51.  Dalies bylos šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, todėl kolegijos šia nutartimi iš naujo nesprendžiamas.

52.  Po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo ieškovė asociacija „LATGA“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pridėti prie bylos „Motion Picture Association“ 2018 m. lapkričio 12 d. rašto kopiją. Prašymas grindžiamas tuo, kad šiame ieškovei adresuotame rašte išdėstoma Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotos nevyriausybinės organizacijos „Motion Picture Association“, vienijančios ir atstovaujančios didžiausių pasaulyje kino ir televizijos studijų interesams, nuomonė apie šioje byloje teismo svarstomus klausimus, tarp jų ir apie ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad pritaria teikiamame rašte išdėstytai pozicijai, prašo rašte išdėstytus argumentus laikyti ieškovės paaiškinimų dalimi.

53.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teismui teikiamas „Motion Picture Association“ 2018 m. lapkričio 12 d. raštas savo turiniu atitinka 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą šios organizacijos amicus curea, kurią jau buvo atsisakyta priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi kaip pateiktą byloje nedalyvaujančio asmens. Teikiamas raštas negali būti pripažintas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme, nes jis nepatvirtina jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o tik nurodo konkrečios nevyriausybinės organizacijos požiūrį į šioje byloje nagrinėjamus klausimus. Ieškovės prašymas laikyti šią poziciją jos paaiškinimų (apeliacinio skundo) dalimi neatitinka CPK 323 straipsnio, pagal kurį draudžiama keisti (pildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nuostatų, todėl teismo negali būti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovės teikiamo „Motion Picture Association“ 2018 m. lapkričio 12 d. rašto nepriima ir grąžina jį apeliantei.

54.  2019 m. sausio 2 d. apeliacinės instancijos teisme gautas bendrovės „Vitality International Investment LTD“ atstovo prašymas atnaujinti bylą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis prašymas paduotas byloje nedalyvaujančio asmens, taip pat jau po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos, t. y. proceso stadijoje, kurioje jokie nauji paaiškinimai ar įrodymai teismo nebegali būti priimami, šį prašymą grąžina jį pateikusiam asmeniui. Taip pat kolegijos nepriimamas ir ieškovės atstovo 2013 m. sausio 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsiliepimas į „Vitality International Investment LTD“ atstovo prašymą.

Dėl kreipimosi į ESTT

55.  Atsakovė AB „Telia Lietuva“ pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašyme nurodytais klausimais: ar sprendžiant dėl tokio įpareigojimo, kokio reikalaujama šioje byloje, nustatymo turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir, jeigu taip, tai kokia apimtimi; taip pat ar proporcingumo principo nepažeidžia abstraktus, prevencinio pobūdžio, neterminuotas, atsakovių (tarpininkių) sąskaita įgyvendintinas draudimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu draudimu gali būti panaikinta prieiga naudotojams, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugomis norėdami gauti teisėtą informaciją.

56.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakymas į klausimą, ar tarpininkui taikomas draudimas pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį gali būti abstraktus, ESTT praktikoje jau yra duotas. ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendime Telekabel byloje nurodė, kad ES teisėje pripažintos pagrindinės teisės turi būti aiškinamos taip, jog pagal jas nedraudžiama teismo nustatytu draudimu uždrausti interneto prieigos teikėjui teikti savo klientams prieigą prie interneto svetainės, kurioje saugomi objektai padaryti prieinami be teisių turėtojų sutikimo, kai šiame draudime nenurodyta, kokių priemonių prieigos teikėjas turi imtis, ir kai jis gali išvengti prevencinių bausmių dėl šio draudimo pažeidimo, jei pateikia įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių. Pasak ESTT, tokio pobūdžio priemonės negali būti laikomos nesuderinamomis su tinkamos visų taikytinų pagrindinių teisių pusiausvyros reikalavimu, kaip nurodyta Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pabaigoje, tačiau su sąlyga, kad, pirma, jomis iš interneto naudotojų be reikalo nebus atimta galimybė teisėtu būdu gauti esamą informaciją ir, antra, jomis bus užkirstas kelias arba bent jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų ir interneto naudotojai, kurie naudojasi asmens, kuriam skirtas šis draudimas, paslaugomis, bus realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų, kurie padaryti jiems prieinami pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę.

57.  Aptariamu ESTT sprendimu Telekabel byloje taip pat pažymėta, kad pagal Direktyvą 2001/29/EB reikalaujama, jog priemonėmis, kurių imtis įpareigojamos valstybės narės šiai direktyvai įgyvendinti, siekiama ne tik nutraukti autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimus, bet ir užkirsti jiems kelią. Toks prevencinis poveikis reiškia, kad autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojai gali veikti neprivalėdami įrodyti, jog interneto prieigos teikėjo klientai iš tikrųjų prieina prie saugomų objektų, kurie padaryti viešai prieinami be šių teisių turėtojų sutikimo. Kitais žodžiais tariant, tarpininkui taikomas draudimas pagal savo prigimtį yra ir gali būti preventyvus.

58.  Kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad atsakymas į klausimą, ar taikant ATGTĮ 78 straipsnyje nustatytą draudimą turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, yra akivaizdus ir nereikalaujantis papildomo išaiškinimo. Tokia išvada, visų pirma, išplaukia iš Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią valstybės narių nustatomos atitinkamos nuobaudos ir teisių gynimo būdai, jei pažeidžiamos šioje direktyvoje nustatytos teisės ir pareigos, turi būti veiksmingi, proporcingi ir atgrasantys. Analogiška nuostata numatyta ir Direktyvos 2001/29/EB preambulės 58 punkte. Į proporcingumo principo svarbą užtikrinant veiksmingą autorių teisių apsaugą savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs dėmesį ir ESTT, pažymėdamas, kad įgyvendindamos direktyvas perkeliančias priemones valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų šias direktyvas, bet ir nesivadovauti tokiu jų aiškinimu, kuris pažeistų Bendrijos teisės sistemos saugomas pagrindines teises arba kitus bendruosius Bendrijos teisės principus, kaip antai proporcingumo principą (žr., pvz., ESTT 2008 m. sausio 29 d. sprendimą byloje Nr. C-275/06, Promusicae). 

59.  Kolegija pažymi, kad proporcingumo principas, atsižvelgiant į pačią šio principo prigimtį ir esmę, teismo negali būti taikomas kitaip nei visa apimtimi. Tais atvejais, kai kyla konfliktas tarp keleto Bendrijos teisės sistemos saugomų pagrindinių teisių (šiuo atveju – intelektinės nuosavybės teisės (Chartijos 17 straipsnio 2 dalis), interneto paslaugų teikėjų teisės užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis) ir interneto naudotojų teisės gauti informaciją (Chartijos 11 straipsnis), proporcingumo principas reikalauja atrasti teisingą pusiausvyrą tarp jų, atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš paminėtų teisių nėra absoliuti ir kartu įvertinant atitinkamos teisės ribojimo būtinumą kitoms teisėms ir laisvėms apsaugoti (Chartijos 52 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar konkreti ieškovo prašoma taikyti priemonė yra proporcinga (inter alia), ar ji konkrečiu atveju nepagrįstai neriboja sąžiningų naudotojų teisės gauti informaciją ir interneto teikėjų verslo laisvės), teismas kiekvienu atveju sprendžia atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tokio vertinimo, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, ESTT neatlieka.

60.  Atsakovės ESTT prašomame užduoti klausime nurodyti ribojimo kriterijai, tokie kaip ribojimo terminas, išlaidos ir sąžiningų interneto naudotojų teisės į informaciją apsaugos apimtis, yra susiję su individualios bylos aplinkybių vertinimu, teismui sprendžiant dėl tarpininkui konkrečioje byloje prašomo nustatyti draudimo proporcingumo. Dėl paminėtų kriterijų kolegija pasisakys šioje nutartyje analizuodama pirmosios instancijos teismo pritaikytos priemonės atitiktį proporcingumo principui. Tačiau atsakovės AB „Telia Lietuva“ prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašyme nurodytais klausimais kolegija atmeta, nenustačiusi tokio kreipimosi teisinių pagrindų.

Dėl teismingumo

61.  Atsakovės, be kita ko, apeliaciniuose skunduose kelia galimo teismingumo taisyklių pažeidimo klausimą, teigdamos, kad šioje byloje kilęs ginčas yra teismingas apylinkės, o ne apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ taip pat nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepasisakė dėl su bylos teismingumu susijusių atsakovių argumentų.

62.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismingumo taisyklių pažeidimas, net jei toks būtų nustatytas, nagrinėjamu atveju nesudarytų savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tą iš esmės savo apeliaciniuose skunduose pripažįsta ir pačios atsakovės. Dėl šios priežasties su šios bylos teismingumu susijusių atsakovių argumentų detalesnė analizė apeliacinės instancijos teisme neturi teisinės reikšmės ir kolegijos nebus atliekama.

Dėl absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų

63.  Visos atsakovės savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes priimtas neįtraukus į bylos nagrinėjimą linkomanija.net valdytojo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos priimtas sprendimas. Kai kurių atsakovių vertinimu, į bylą trečiaisiais asmenimis taip pat turėjo būti traukiami ir atsakovių klientai – interneto paslaugų naudotojai.

64.  Kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliančių argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatyme nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas šiam asmeniui sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015, kt.). Taigi, teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas pats savaime nelemia išvados, kad byloje priimtu sprendimu yra nuspręsta dėl konkretaus asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Tais atvejais, jei byloje priimtu sprendimu nėra modifikuotos konkretaus suinteresuoto asmens materialiosios teisės ir pareigos, aptariamo asmens neįtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu gali sukelti (negatyviuoju aspektu) procesinius padarinius, t. y. šios bylos išsprendimas neturės prejudicinės reikšmės tokiam asmeniui (CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau tokių padarinių kilimo galimybė nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

65.  Antra, sprendžiant dėl būtinybės trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti atitinkamo interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytoją, negali būti ignoruojamas ir ATGTĮ 78 straipsnyje (Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje) numatytos priemonės tikslas. Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ypač skaitmeninėje terpėje tretieji asmenys gali vis labiau naudoti tarpininkų paslaugas pažeidinėjimams, daugeliu atvejų geriausia priversti tokius tarpininkus nutraukti tokią pažeidžiančią veiklą. Ši speciali teisinė priemonė numatyta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių interneto tinklalapių tikrieji valdytojai neretai yra sunkiai identifikuojami ar yra jurisdikcijose už ES ribų, dėl to reikalavimų nukreipimas į tokius asmenis yra itin apsunkintas ir neefektyvus. Draudimo tarpininkui nustatymas tokiu atveju kaip tik ir yra priemonė, užtikrinanti greitą intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimą ir prevenciją.

66.  Nors Direktyva 2001/29/EB nenurodo tarpininkams taikomų draudimų įgyvendinimo procesinių sąlygų, palikdama šį klausimą spręsti valstybių narių nacionalinei teisei (Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punktas), teisės doktrinoje pažymima, kad ES valstybių narių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytojai (operatoriai) neturėtų būti privalomai įtraukiami į tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo teisme procesą. Kitoks aiškinimas lemtų tai, jog savarankiška Direktyvoje numatyta priemonė – draudimo taikymas tarpininkui, taptų beprasmė. Pati Direktyvoje numatyto teisinio reglamentavimo esmė lemia tai, jog draudimas tarpininkui gali būti taikomas teismo procese, kurio šalimi nėra, arba bent nebūtinai turi būti, tariamas pažeidėjas, nes viena iš priežasčių, lėmusių tokios priemonės įtvirtinimą, ir yra būtent ta, jog tam tikrais atvejais pareikšti reikalavimo tariamam pažeidėjui nėra galimybės, pavyzdžiui, dėl to, kad jo tapatybė nėra žinoma. Net ir tais atvejais, kai tinklalapio valdytojas (operatorius) gali būti aiškiai identifikuotas ir pasiekiamas, ES valstybių narių teismuose nereikalaujama, kad jis būtų privalomai įtraukiamas į tokio pobūdžio teisminį procesą, nors, kai kurių autorių nuomone, pastaruoju atveju (nesant jokių didesnių kliūčių į bylą įtraukti ginčo tinklalapio valdytoją) tai vis dėlto turėtų būti daroma (Marsoof, Althaf, The Blocking Injunction: A Critical Review of Its Implementation in the United Kingdom, within the Legal Framework of the European Union (September 1, 2015). (2015) 46 International Review of Intellectual Property and Competition Law (IIC) 632).

67.  Kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 65–66 punktuose aptartus argumentus, taip pat į nutarties 64 punkte nurodytą kasacinio teismo poziciją, kad visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų neįtraukimas į bylą savaime nereiškia sprendimo absoliutaus negaliojimo, sprendžia, jog ta aplinkybė, kad linkomanija.net valdytojas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Tokią išvadą patvirtina tai, kad skundžiamu sprendimu įpareigojimas blokuoti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net teismo sprendimu nustatytas tik konkrečioms interneto prieigos paslaugų teikėjoms – atsakovėms. Jokie įpareigojimai linkomanija.net valdytojui (operatoriui) skundžiamu sprendimu nėra nustatyti, taigi dėl šio asmens teisių ar pareigų skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta. Atsakovių teiginys, kad skundžiamu sprendimu nustatytais faktais ateityje bus galima remtis kaip prejudiciniais, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo linkomanija.net valdytojui, nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, teismo sprendimo prejudicinė galia netaikoma neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims.

68.  Kolegija sutinka su atsakovėmis, kad svetainės linkomanija.net valdytojas gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi prieigos prie šios svetainės blokavimas mažina linkomanija.net svetainės pasiekiamumą, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, kad skundžiamu sprendimu yra modifikuotos konkrečios linkomanija.net valdytojo materialiosios teisės ir pareigos. Be to, linkomanija.net valdytojo teisių apsauga šiuo aspektu užtikrinta skundžiamame sprendime aiškiai nurodant jam galimybę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl nustatytų ribojimų peržiūros. Atsižvelgiant į jau aptartą ATGTĮ 78 straipsnyje (Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje) numatytos priemonės tikslą ir pobūdį, toks ginčo tinklalapio valdytojo teisių apsaugos mechanizmas laikytinas tinkamu ir užtikrinančiu reikiamą pusiausvyrą tarp šia priemone siekiamos veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir interneto tinklalapio valdytojo teisės būti išklausytam teisme bei ginti savo interesus.

69.  Nors kolegija pritaria aptartai ES valstybių narių teismų praktikai, pagal kurią interneto tinklalapio, prie kurio prašoma riboti prieigą, valdytojai (operatoriai) apskritai neturi būti teismo ex officio traukiami į tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo teisme procesą trečiaisiais asmenimis net ir tuo atveju, jei šie valdytojai (operatoriai) gali būti aiškiai identifikuoti ir pasiekiami (nepaneigiant, kad ginčo interneto svetainės valdytojui (operatoriui) turėtų būti suteikta galimybė įsitraukti į ginčo nagrinėjimo procesą, jei jis pats pareiškė tokį pageidavimą pirmosios instancijos teismui, nes tai, be kita ko, sudarytų geresnes sąlygas teismui išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes), taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad nagrinėjamu atveju įtraukti linkomanija.net valdytoją į bylą nebuvo jokių kliūčių. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma atsakovės UAB „Balticum TV“ apeliaciniame skunde, iš siekiančios taikyti ATGTĮ 78 straipsnyje numatytą priemonę ieškovės negali būti reikalaujama imtis perteklinių, didelių laiko sąnaudų reikalaujančių, procedūrų (pavyzdžiui, kreipimosi į teisėsaugos institucijas) interneto svetainės valdytojui nustatyti. Kitoks aiškinimas lemtų ATGTĮ 78 straipsnyje numatytos priemonės neefektyvumą, paneigtų įstatymo leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama tokios priemonės įtvirtinimu, ir neatitiktų veiksmingos autorių teisių apsaugos principo. Kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai bylos aplinkybių visetas leidžia spręsti, kad ginčo interneto svetainės valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save, nei iš ieškovės, nei iš bylą nagrinėjančio teismo neturi būti reikalaujama atlikti tokio valdytojo paieškos; priešingai, interneto svetainės valdytojas, padaręs savo kontaktinius duomenis sunkiai pasiekiamus ar apskritai nepasiekiamus, turi pats prisiimti visą su tuo susijusią riziką, tarp jos ir tą, kad atitinkami draudimai tarpininkams teismo gali būti nustatyti prieš tai teismui neišklausius jo pozicijos šiuo klausimu.

70.  Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma yra pakankama spręsti, jog linkomanija.net tikrasis valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save. Nors atsakovės tvirtina, kad linkomanija.net valdytoja jau nuo 2009 metų yra bendrovė „Vitality International Investment Ltd.“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-742-262/2012 teisių į linkomanija.net perleidimą šiai bendrovei laikė tariamu, tikraisiais linkomanija.net valdytojais pripažindamas Lietuvos Respublikoje registruotą bendrovę UAB „N5“ ir jos tuometį vadovą K. E., be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog būtent pastarieji asmenys viešojoje erdvėje buvo pristatomi kaip linkomanija.net valdytojai ir administratoriai, taip pat į tai, kad svetainė linkomanija.net yra lietuviška, o bendrovė „Vitality International Investment Ltd.“ registruota Seišeliuose (aptariamas sprendimas vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, tačiau ne dėl jo nepagrįstumo, o šalims sudarius taikos sutartį). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, svetainėje linkomanija.net nėra pateikiama jokia informacija apie valdytojo asmenį ar jo kontaktai, svetainėje whois.com esanti informacija rodo, kad linkomanija.net valdytojo tapatybė, jo buvimo vieta ir elektroninio pašto adresas paslėpti whois guard protected priemonėmis. Atsakovių minimuose spaudos pranešimuose, pasirodžiusiuose šios bylos nagrinėjimo pradžioje, cituojamas „savo pavardės nenorėjęs atskleisti „Linkomanijos“ atstovas“, jokie konkretūs linkomanija.net kontaktiniai asmenys ar susisiekimo su jais duomenys nepateikiami. Galiausiai, viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu linkomanija.net valdytojas pats nepasinaudojo procesine galimybe įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nors nagrinėjamos bylos procesas buvo plačiai komentuojamas viešojoje erdvėje ir apie ieškovės reiškiamus reikalavimus, kaip nurodoma atsakovių minimuose spaudos pranešimuose, buvo žinoma šios interneto svetainės administratoriui, kuris šiuose pranešimuose yra cituojamas (nenurodant pavardės). Tokiame kontekste bendrovės „Vitality International Investment Ltd.“ atstovo apeliacinės instancijos teismui 2019 m. sausio 2 d. pateiktas prašymas (šios nutarties 54 punktas), kuriame teigiama, kad jo atstovaujamai bendrovei tik dabar tapo žinoma apie šį teismo procesą, vertintinas kaip neįtikinamas bei sudarantis pagrindą abejoti tikraisiais tokio prašymo pateikimo tikslais.

71.  Pasisakant dėl kai kurių atsakovių pozicijos, jog į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis taip pat turėjo būti įtraukti interneto paslaugų naudotojai, pažymėtina, kad toks procesinis veiksmas ne tik nėra reikalaujamas pagal CPK nuostatas, nes nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl kiekvieno konkretaus interneto paslaugų naudotojo teisių ar pareigų, bet ir procesiškai neįmanomas, kadangi šiuo atveju kalbama apie neapibrėžtą ir kintantį asmenų ratą. Kolegijos vertinimu, proceso teisės normos jokiais atvejais negali būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kad būtų paneigta teisės aktuose numatyta ieškovės galimybė reikalauti konkrečios jos teisių gynimo priemonės taikymo, tuo tarpu pritarus pozicijai, kad į tokio pobūdžio teisminius ginčus privalomai turėtų būti traukiami interneto paslaugų naudotojai, ATGTĮ 78 straipsnyje numatytos priemonės taikymo galimybė būtų iš esmės paneigta.

72.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog atsakovių argumentai dėl absoliutaus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįsti. Kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

73.  Atsakovių teigimu, ieškovė neįrodė turinti materialinę subjektinę teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą, kadangi ieškovės atstovaujamų autorių kūrinių dalis sudaro itin mažą kūrinių, viešai skelbiamų linkomanija.net duomenų rinkmenų dalijimosi sistemoje, dalį, todėl vien dėl šios priežasties ieškovės pareikštas reikalavimas teismo turėjo būti atmestas. Kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovių argumentams.

74.  CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

75.  Byloje neginčijama, kad ieškovė yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, taip pat iš esmės neginčijama, kad ieškovė turi teisę ginti kai kurių autorių, kurių kūriniai buvo viešai paskelbti interneto svetainėje linkomanija.net, atgaminimo ir viešo paskelbimo teises (nesutariama tik dėl konkretaus autorių skaičiaus). Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, kaip prielaidos pareikšti ieškinio reikalavimą teisme, buvimo, ieškovės atstovaujamų autorių skaičius nėra svarbus – ieškovė visiškai pagrįstai nurodo, kad vieno jos atstovaujamo autoriaus teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu yra pakankamas spręsti, kad ieškovė, gindama šio autoriaus teises, turi teisę pareikšti atitinkamą reikalavimą teisme. Ieškovės atstovaujamų autorių skaičius galėtų būti reikšmingas tik teismui sprendžiant dėl ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumo ir tik įvertinus tai, kad ieškovės galimybės įrodinėti linkomanija.net turinio neteisėtumą negali būti apribotos vien jos atstovaujamų autorių kūriniais. Kitais žodžiais tariant, ieškovė, atstovaudama net ir vienam autoriui, kurio teisės buvo pažeistos tinklalapyje linkomanija.net, gali kreiptis į teismą, prašydama taikyti ATGTĮ 78 straipsnyje numatytą priemonę, bei įrodinėti, kad tinklalapio linkomanija.net turinys (įskaitant ir ieškovės neadministruojamų autorių kūrinius) yra neteisėtas. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog kūrinio padarymas viešai prieinamo kompiuterių tinklais neturint autorių teisių turėtojų sutikimo netampa teisėtas vien dėl to, kad konkretus autorių teisių turėtojas pats dėl to nesikreipė į teismą.

76.  Kolegija taip pat nesutinka su atsakovių teiginiais, kad ieškovei, siekiančiai kreiptis į teismą dėl savo atstovaujamų narių teisių gynimo, buvo būtina pateikti atskirą raštišką atitinkamų narių įgaliojimą. Kaip pagrįstai pažymi ieškovė, pagal ATGTĮ 67 straipsnio dalies 5 punktą kolektyvinis administravimas apima kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą teisme pagal kolektyvinio administravimo organizacijų savarankišką ieškinio teisę ir kitose institucijose be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos Lietuvos teritorijoje turi teisę administruoti ir kitų valstybių, Berno konvencijos dalyvių, autorių teisių subjektų teises. Šios administravimo teisės atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindas – pasirašytos dvišalės ir daugiašalės sutartys su atitinkamomis užsienio valstybinių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti užsienio autorių teisių subjektams, arba užsienio autorių teisių subjektų tiesioginė narystė Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoje. Tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autoriaus atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Priešingas aiškinimas reikštų painiavą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veikloje ir jų teisių bei pareigų neapibrėžtumą, ypač turint omenyje teisę be atskiro įgaliojimo kreiptis į teismą ginant administruojamas autoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2012).

77.  Kadangi savarankiška (be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo) ieškovės ieškinio teisė tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, atsakovių akcentuojama ieškovės narystės sutarčių nuostata, kad teisminėse institucijose atstovauti savo nariams ieškovė gali pagal atskirą susitarimą, negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą teismui reikalauti iš ieškovės jos narių įgaliojimo ieškiniui pareikšti. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovių akcentuojama jos narystės sutarčių 3.1.9 papunkčio nuostata taikytina ne ieškovei perduotų administruoti teisių gynimui teisme, o kitiems galimiems pavedimams, kadangi priešingas aiškinimas iš esmės reikštų ieškovės atsisakymą įstatymu jai suteiktos teisės kreiptis į teismą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovių reikalavimas ieškovei pateikti rašytinius susitarimus su autoriais negali būti pagrįstas jau vien dėl to, kad pagal į bylą pateiktų ieškovės narystės sutarčių nuostatas nereikalaujama, jog ieškovė ir jos nariai sudarytų atskirus rašytinius susitarimus dėl atstovavimo.

78.  Kolegija taip pat nesutinka su atsakovių argumentu, kad, siekdama pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą, ieškovė turėjo procesinę pareigą pateikti į bylą visų jos atstovaujamų autorių narystės sutartis. Kaip jau minėta, ieškovės materialiniam teisiniam suinteresuotumui, reikalingam pagrįsti teisei į ieškinį, pakanka įrodyti bent vieno autoriaus, kurio teisės buvo pažeistos tinklalapyje linkomanija.net, teisių administravimo faktą, todėl toks įpareigojimas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai perteklinis ir neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo bei bylos medžiagos koncentruotumo principų.

Dėl ATGTĮ 78 straipsnio taikymo sąlygų

79.  Pagal ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalį autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Taigi, šiai priemonei taikyti būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) atsakovas turi būti tarpininkas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas (ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis); 2) tarpininkas turi teikti paslaugas tretiesiems asmenims; 3) tretieji asmenys turi šiomis paslaugomis naudotis pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises.

80.  ESTT, aiškindamas Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje numatyta teismo draudimo tarpininkams taikymo galimybė, yra pažymėjęs, kad Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „tarpininkas“ apima bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Atsižvelgiant į tai, kad interneto prieigos teikėjas yra subjektas, atsakingas už bet kokį pažeidimo perdavimą internete savo klientams ir trečiajam asmeniui, nes, suteikdamas prieigą prie tinklo, jis suteikia galimybę atlikti šį perdavimą, interneto prieigos teikėjas, leidžiantis savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė trečiasis asmuo, yra tarpininkas, kurio paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises ar gretutines teises, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį. Tokią išvadą, anot ESTT, patvirtina Direktyva 2001/29/EB siekiamas tikslas. Iš Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymo srities pašalinus interneto prieigos teikėjus, reikšmingai sumažėtų šia direktyva ketinta užtikrinti teisių turėtojų apsauga (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje).

81.  Byloje neginčijama, kad interneto svetainės linkomanija.net veikimas pagrįstas peer-to-peer principu veikiančios „BitTorent“ protokolo technologijos, kurios veikimo principai gan išsamiai aptarti generalinio advokato išvadoje The Pirate Bay byloje, pagrindu. Ši technologija, naudojant internete laisvai prieinamą programinę įrangą (vadinamąjį „bittorrent“ klientą), leidžia atsisiųsti tą pačią rinkmeną, padalytą į nedideles dalis, iš kelių naudotojų kompiuterių. Dėl šio atsisiunčiamos rinkmenos suskaidymo naudotojų kompiuteriai, iš kurių atsisiunčiamos rinkmenos (vadinamieji „seeders“) ir kurie atlieka serverių funkciją, ir jų interneto ryšys nėra apkrautas, todėl galima greitai atsisiųsti gana didelės apimties rinkmenas. Kadangi tą pačią rinkmeną turinčių ir besidalijančių ja naudotojų skaičius turi didelę reikšmę atsisiuntimo greičiui, naudojant „BitTorrent“ technologiją kiekvieną atsisiunčiamos rinkmenos fragmentą tuo pačiu metu siūloma atsisiųsti ir kitiems naudotojams, ieškantiems tos pačios rinkmenos (jie vadinami „leechers“). Kitaip tariant, kiekvienas kompiuteris „klientas“, į kurį atsisiunčiama rinkmena, automatiškai tampa serveriu, kuriame rinkmena pateikiama kitiems naudotojams. Visi peer-to-peer tinklai naudojami remiantis tuo pačiu principu – galimybe surasti naudotojus, pasiruošusius pasidalyti norima rinkmena. Ši informacija pateikiama tokiose interneto svetainėse kaip linkomanija.net. Naudotojai, savo kompiuteriuose įdiegdami ir paleisdami dalijimosi programinę įrangą (vadinamąją „bittorrent client“), pateikdami tokioms interneto svetainėms kaip linkomanija.net torentus, leidžiančius susekti jų kompiuteriuose esančias rinkmenas, ir paliekantys šiuos kompiuterius veikti, kad jie galėtų būti aktyvūs tinkle, sąmoningai padaro savo turimus kūrinius prieinamus kitiems tinklo naudotojams. Tačiau šie kūriniai nebūtų prieinami, o tinklas negalėtų veikti arba jo naudojimas būtų bent jau gerokai sunkesnis ir mažiau veiksmingas nesant tokių interneto svetainių kaip linkomanija.net, kuriose galima surasti kūrinius ir gauti prieigą prie jų. Taigi, šio tinklo operatoriai vadovauja sistemai, kuri leidžia naudotojams gauti kūrinius, kuriuos padaro prieinamus kiti naudotojai, t. y. operatoriai tuo pačiu metu ir kartu su tinklo naudotojais padaro viešai prieinamus kūrinius, kuriais dalijamasi tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo.

82.  ESTT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu The Pirate Bay byloje pritarė generalinio advokato išvadai, kad sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ji apima dalijimosi rinkmenomis internete platformos, kuri, naudojantis su saugomais kūriniais susijusių metaduomenų indeksavimu ir paieškos sistema, leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir dalytis jais peer-to-peer tinkle, pateikimą ir administravimą. Tokią savo išvadą ESTT grindė, be kita ko, tuo, kad, nors dalijimosi rinkmenomis internete platformos naudotojams pateiktus kūrinius internete į ją neabejotinai įkėlė ne jos administratoriai, o naudotojai, jei administratoriai neadministruotų platformos, naudotojai negalėtų jais dalytis internete arba dalijimasis jais būtų bent jau gerokai sunkesnis ir mažiau veiksmingas. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, interneto svetainių, kurių veikimas pagrįstas tokiu principu, kaip linkomanija.net, atveju trečiaisiais asmenimis, pažeidžiančiais autorių teises, ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme laikytini tiek interneto svetainės administratoriai, tiek šios svetainės naudotojai, kadangi jie visi kartu ir kiekvienas atskirai atlieka kūrinio neteisėto viešo paskelbimo veiksmą.

83.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors generalinis advokatas savo išvadoje The Pirate Bay byloje siūlė ESTT atsakyti į jam užduotą klausimą nurodant, jog tam, kad pripažinti peer-to-peer tinklo operatorių veiksmus viešo paskelbimo veiksmais pagal Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta, kad šie operatoriai žino, jog kūrinys yra padarytas prieinamas tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo, ir nereaguoja, kad padarytų prieigą prie šio kūrinio neįmanomą (pasak generalinio advokato, tokios interneto svetainės operatoriaus žinojimas turi būti realus ir jam neturėtų būti taikoma žinojimo prezumpcija), ESTT 2017 m. birželio 14 d. sprendime tokios formuluotės nepasirinko. ESTT pažymėjo, kad tokią dalijimosi rinkmenomis internete platformą, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pateikę ir ją valdantys administratoriai veikia puikiai žinodami savo elgesio padarinius, kurių gali kilti suteikus prieigą prie saugomų kūrinių, šioje platformoje suindeksavus ir sukatalogavus torentų rinkmenas, kurios leidžia jos naudotojams surasti šiuos kūrinius ir jais dalytis peer-to-peer tinkle. Pasak ESTT, negali būti teigiama, kad dalijimosi rinkmenomis internete platformos administratoriai atlieka tik „fizinių priemonių teikimą“ dėl viešo paskelbimo, kadangi platformoje yra indeksuojamos torentų rinkmenos, todėl kūrinius, į kuriuos nukreipia šios torentų rinkmenos, šios dalijimosi rinkmenomis platformos naudotojai gali lengvai rasti ir parsisiųsti. Be to, be paieškos sistemos, dalijimosi rinkmenomis internete platformoje dar pateikiama lentelė, kurioje kūriniai suskirstyti į įvairiais kategorijas, jose išvardyti pateikiami kūriniai, o jų priskyrimą prie tinkamos kategorijos tikrina šios platformos administratoriai, kurie taip pat ištrina pasenusias ar klaidingas torentų rinkmenas ir aktyviai filtruoja tam tikrą turinį.

84.  Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog dalis svetainėje linkomanija.net pasiekiamų kūrinių yra padaryti viešai prieinami be autorių teisių turėtojų sutikimo, taigi iš esmės neginčijamas pažeidimo faktas, ginčijant tik daromų pažeidimų apimtį, kuri, kolegijos vertinimu, reikšminga sprendžiant dėl ieškovės prašomo taikyti teisių gynimo būdo proporcingumo, tačiau ne dėl ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kad tretieji asmenys turi naudotis atsakovių teikiamomis paslaugomis pažeisdami autorių teises, konstatavimo. Iš ieškovės atstovo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu atliktos demonstracijos ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad svetainėje linkomanija.net yra paieškos sistema, leidžianti ieškoti patinkančių kūrinių, torentai yra suskirstyti į kategorijas pagal filmus, lietuviškus filmus, žaidimus, yra galimybė išsirinkti populiariausius tuo metu torentus, juos galima rūšiuoti pagal datą, pagal failo dydį, pagal tai, kiek šiuo metu jais naudojasi, nauji kūriniai specialiai išryškinami įrašu „naujas“. Atsižvelgdama į tai, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad svetainės linkomanija.net administratoriai, aktyviai indeksuodami ir kataloguodami svetainėje prieinamas rinkmenas, negalėjo nežinoti, jog ši svetainė suteikia prieigą prie, be kita ko, be autorių teisių turėtojų leidimo skelbiamų kūrinių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad viešas autorių teisių saugomų kūrinių paskelbimas naudojantis interneto svetainėje linkomanija.net veikiančia rinkmenų dalijimosi platforma vykdomas bendrais linkomanija.net valdytojo ir šios platformos naudotojų (atsakovų paslaugų gavėjų, sąmoningai padarančių savo turimus autorių teisėmis saugomus kūrinius prieinamus kitiems peer-to-peer tinklo naudotojams) veiksmais. 

85.  Nėra pagrindo sutikti su atsakovių teiginiais, kad linkomanija.net administratoriai (valdytojai) šiuo atveju negali būti pripažinti trečiaisiais asmenimis ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme, nes byloje nebuvo nustatyta jų tapatybė. Šių asmenų tapatybės nustatymas, kaip jau minėta anksčiau, pagal šioje byloje pareikšto reikalavimo pobūdį nėra būtinas, nes byloje nėra sprendžiamas jų teisinės atsakomybės klausimas. Net ir nenustačius linkomanija.net administratorių (valdytojų) tapatybės, akivaizdu, kad ši svetainė negali funkcionuoti tik kaip objektas, be jokio žmogiško įsikišimo. Tai, kad atsakovių su svetainės linkomanija.net administratoriais (valdytojais) nesieja sutartiniai santykiai, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, kaip pažymėjo ESTT, nei iš Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, nei iš kitų jos nuostatų formuluočių nematyti, jog būtų reikalaujama, kad egzistuotų ypatingi santykiai tarp autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančio asmens ir tarpininko. Be to, šio reikalavimo nebegalima kildinti iš šia direktyva siekiamų tikslų, nes tokio reikalavimo pripažinimas sumažintų teisinę apsaugą, suteikiamą susijusiems teisių turėtojams, o šios direktyvos tikslas, kaip matyti iš jos konstatuojamosios dalies, be kita ko, būtent ir yra užtikrinti jiems aukštą apsaugos lygį. Taigi, kad būtų galima taikyti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalį, nėra būtina, kad egzistuotų sutartiniai santykiai tarp interneto prieigos teikėjo ir asmens, pažeidusio autorių teises ar gretutines teises (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje). 

86.  Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad ATGTĮ 78 straipsnio 1 daliai taikyti buvo būtina nustatyti, kad konkretūs atsakovių paslaugų naudotojai yra pažeidę autorių teises naudodami svetainę linkomanija.net. Šiuo klausimu ESTT yra išaiškinęs, kad siekdami, jog interneto prieigos teikėjui būtų nustatytas draudimas, autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojai neturi įrodyti, jog tam tikri šio teikėjo klientai atitinkamoje interneto svetainėje iš tikrųjų prieina prie saugomų objektų, kurie padaryti viešai prieinami be teisių turėtojų sutikimo (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje). Ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovių paslaugų naudotojai turi galimybę pasiekti svetainę linkomanija.net, byloje nėra, ši aplinkybė, be kita ko, patvirtinta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atlikta demonstracija. Byloje taip pat neginčijama, kad linkomanija.net yra trisdešimta lankomiausia Lietuvos interneto svetainė ir kiek daugiau negu 71 procentas svetainės lankytojų prie jos jungiasi iš Lietuvoje registruotų IP adresų, o atsakovių užimama interneto prieigos teikimo paslaugų rinkos dalis bendrai sudaro net 86,9 proc., todėl, kolegijos vertinimu, yra kur kas labiau tikėtina, kad tarp atsakovių klientų yra asmenų, kurie yra ir svetainės linkomanija.net naudotojai.

87.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovės, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos taikyti atsakovėms atitinkamus draudimus, nes: 1) atsakovės yra tarpininkės šio straipsnio prasme; 2) svetainėje linkomanija.net autorių teisių saugomi objektai buvo viešai paskelbti be šių teisių turėtojų sutikimo; 3) suteikdamos prieigą prie tinklo (kartu ir prie svetainės linkomanija.net), atsakovės suteikia galimybę savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė linkomanija.net administratorius (valdytojas) ir naudotojai (tarp jų ir atsakovių klientai), t. y. atsakovių teikiamomis paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises.

Dėl ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumo

88.  Net ir nustačius, kad egzistuoja visos ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos priemonės – draudimo tarpininkui, taikymo sąlygos – turi būti patikrinama, ar ši prašoma taikyti priemonė konkrečiu atveju atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Tokia bylą nagrinėjančio teismo pareiga kyla tiek iš atitinkamų Direktyvos 2001/29/EB nuostatų, tiek iš ESTT praktikos (šios nutarties 58 punktas). Taigi, net ir nustatęs visas ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, teismas gali atsisakyti taikyti draudimą tarpininkui, jei, teismo vertinimu, tokia priemonė konkrečiu atveju, atsižvelgiant į individualios bylos faktines aplinkybes, yra neproporcinga.

89.  Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvadoje, pateiktoje Telekabel byloje, pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, valstybių narių taikomos priemonės negali „viršyti to, kas tinkama ir būtina teisės aktuose nurodytiems teisėtiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad, jei galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai ribojančią, ir kad kilę nepatogumai nebūtų per dideli palyginti su siekiamais tikslais“. Tai atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, pagal kurią apribojimai turi būti būtini ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, proporcingumo principas pagal ES teisę iš esmės apima tris pagrindinius elementus: 1) prašomos taikyti priemonės tinkamumą norint pasiekti siekiamą teisėtą tikslą (konkrečiu atveju priemonės tikslas turi būti nutraukti autorių teisių pažeidimą ir užkirsti jam kelią, be to, ji turi būti pakankamai veiksminga siekiant šio tikslo); 2) priemonės būtinumą, t. y. vertinimą, ar konkrečiu atveju nėra mažiau ribojančių priemonių, kuriomis galima pasiekti tą patį rezultatą; ir 3) įvertinimą, ar prašoma taikyti priemonė, nepaisant jos tinkamumo ir būtinumo, nesukelia neproporcingų padarinių (konkrečiu atveju neproporcingai neapriboja interneto paslaugų teikėjų teisės užsiimti verslu ir interneto naudotojų teisės gauti informaciją).

90.  Atsakovės apeliaciniais skundais, be kita ko, ginčija ieškovės prašomos taikyti priemonės tinkamumą, teigdamos, kad prašomas taikyti draudimas yra neveiksmingas, nes gali būti naudotojų nesunkiai apeinamas. Kolegija, pasisakydama dėl šio atsakovių argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ESTT praktiką nebūtina, jog intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad numatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti (žr., pvz., ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Telekabel byloje). 

91.  Teisės doktrinoje pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, jog interneto svetainių blokavimas visais atvejais gali būti apeinamas, ir į tai, jog vienos interneto svetainės blokavimas neužtikrina, kad autorių teises pažeidžiantis turinys netaps prieinamas kitur, „absoliutaus efektyvumo“ reikalavimas iš esmės reikštų, kad nurodymas blokuoti prieigą prie interneto svetainės jokiais atvejais negalėtų būti pateisinamas. ESTT Telekabel byloje nustatytas „pakankamo efektyvumo“ standartas yra pragmatiško požiūrio, kad absoliutus efektyvumas yra neįmanomas, rezultatas. Kadangi vertinimas, ar draudimas yra efektyvus, negali tapti įstatymo leidėjo sprendimo nustatyti atitinkamas pareigas tarpininkams kvestionavimu, jis turėtų apsiriboti siauresniu klausimu, ar toks draudimas atgraso naudotojus (Lindsay, David F., Website Blocking Injunctions to Prevent Copyright Infringements: Proportionality and Effectiveness. UNSW Law Journal, 2017, Nr. 40 (4)).

92.  Tokiai pozicijai iš esmės pritarė ir generalinis advokatas savo išvadoje The Pirate Bay byloje, pažymėdamas, kad, atsižvelgiant į tokių interneto svetainių vaidmenį peer-to-peer tinklų veikimo srityje, nepaneigiama, jog prieigos prie tokios interneto svetainės blokavimas daugumai naudotojų sukliudytų surasti kūrinius, kurie padaromi prieinami tokiame tinkle, arba jiems būtų labai sunku juos rasti ir atsisiųsti pažeidžiant autorių teises. Generalinis advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ESTT jau yra įvertinęs tikrai veiksmingesnę priemonę – nurodyti blokuoti visą interneto srautą, susijusį su kūriniais, kuriais neteisėtai dalijamasi peer-to-peer tinkluose, – ir atmetė tokią priemonę, pripažindamas, kad ji pernelyg varžo prieigos prie interneto teikėjus ir pernelyg riboja interneto naudotojų teises. Todėl, generalinio advokato nuomone, atmetus ir priemonę, kuri mažiau varžo paslaugų teikėjus ir mažiau riboja naudotojų teises, remiantis tuo, kad ji nepakankamai veiksminga, interneto prieigos teikėjai būtų galutinai de facto atleisti nuo pareigos bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais, o Direktyvoje 2000/31/EB numatytos nuostatos, susijusios su tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybe, yra vienas iš šia direktyva įtvirtintų įvairių iškylančių interesų pusiausvyros elementų, kaip nurodyta jos 41 konstatuojamojoje dalyje.

93.  Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė negali būti vertinama kaip netinkama dėl jos nepakankamo efektyvumo. Kolegijos vertinimu, siekiant prašomą taikyti priemonę vertinti kaip efektyvią negali būti reikalaujama, kad galimybė daryti pažeidimus būtų apsunkinta ar atimta didžiajai svetainės naudotojų daliai, kadangi net ir tuo atveju, jei prie autorių teisių pažeidimų nebegali prisidėti nedidelė naudotojų dalis, autorių teisių pažeidimo mastas yra sumažinamas, t. y. tokia priemone bent iš dalies pasiekiamas autorių teisių pažeidimų pašalinimo ir prevencijos tikslas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitų ES valstybių narių teismų praktikoje, pažymint, kad autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės blokavimas gali būti pripažintas proporcingu net ir tuo atveju, jei juo užkertamas kelias pasiekti šią svetainę mažumai naudotojų (žr., pvz., Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo byloje Nr. HC10C04385, Newzbin, [2011] EWHC 1981 (Ch), 198 punktą). 

94.  Vertindama ieškovės prašomos taikyti priemonės būtinumą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, atmesdama jai prieštaraujančius ieškovės argumentus, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė yra ultima ratio priemonė, kuri teismo turėtų būti taikoma tik nustačius, kad reikalavimo pareiškimas tiesiogiai interneto svetainės, kuria pažeidžiamos autorių teisės, valdytojams konkrečiu atveju yra negalimas ar apsunkintas. Nors ESTT savo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Telekabel byloje nepalaikė generalinio advokato išvados dėl Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės subsidiarumo, vis dėlto šis klausimas, kolegijos vertinimu, yra reikšmingas proporcingumo principo, kuriuo reikalaujama, kad, esant kelioms priemonėms, kuriomis galima pasiekti tą patį rezultatą, būtų pasirenkama mažiau varžanti priemonė, aspektu. Sutiktina su atsakovių argumentu, kad tuo atveju, jei autorių teisių pažeidimą būtų įpareigotas nutraukti svetainės linkomanija.net valdytojas ir toks įpareigojimas galėtų būti veiksmingai įvykdomas, tokia priemonė būtų efektyvesnė ir mažiau ribotų kitas Chartijos saugomas teises, todėl tokia priemonė turėtų būti laikoma prioritetine proporcingumo principo požiūriu. Taigi, nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad nei Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje, nei ATGTĮ 78 straipsnyje tiesiogiai nereikalaujama, jog autorių teisių turėtojas, prieš pareikšdamas reikalavimą tarpininkui, kreiptųsi su reikalavimu į interneto svetainės, prieigą prie kurios prašoma uždrausti, valdytoją, kolegijos vertinimu, to nepadariusiam ieškovui būtų sudėtinga pagrįsti prašomos taikyti priemonės (draudimo tarpininkui) proporcingumą. Kita vertus, atsižvelgiant į šioje nutartyje jau aptartus teisinio reglamentavimo, numatančio galimybę reikalauti taikyti draudimą tarpininkui, tikslus bei Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte įtvirtintą nuostatą, iš ieškovo, siekiančio pagrįsti prašomos taikyti priemonės proporcingumą, negali būti reikalaujama imtis perteklinių, didelių išlaidų ir laiko sąnaudų reikalaujančių, procedūrų siekiant nustatyti interneto svetainės, kuria pažeidžiamos teisės, valdytoją ir pareikšti jam reikalavimą – tuo atveju, jei interneto svetainės, kuria pažeidžiamos teisės, valdytojas nebendradarbiauja, yra sunkiai pasiekiamas (yra už ES jurisdikcijos ribų) ar identifikuojamas, iš ieškovo negali būti atimta teisė tiesiogiai pasinaudoti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu jo teisių gynimo būdu ir prieš tai nepareiškus reikalavimų interneto svetainės, kuria pažeidžiamos teisės, valdytojui.

95.  Kaip jau minėta šios nutarties 69 punkte, nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma yra pakankama spręsti, jog linkomanija.net tikrasis valdytojas sąmoningai slepia duomenis apie save ir nebendradarbiauja su ieškove. Be to, bendrovė „Vitality International Investment Ltd.“, kuri pagal esamus duomenis galimai valdo domeną linkomanija.net, registruota Seišelių Respublikoje, o tai neabejotinai sukeltų sunkumų ieškovei siekiant pareikšti reikalavimus šiai bendrovei ir prireikus priverstiniu būdu įvykdyti šios bendrovės atžvilgiu priimtą teismo sprendimą. Ieškovės teiginiai, kad ji bandė pasiekti linkomanija.net valdytoją, tačiau nerezultatyviai, byloje nepaneigti (šioje nutartyje jau aptarti atsakovių minimi linkomanija.net atstovo pareiškimai viešojoje erdvėje, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti šią aplinkybę paneigiančiu įrodymu, kadangi konkretus linkomanija.net vardu pasisakęs asmuo nebuvo identifikuotas, o siekiantis bendradarbiauti asmuo neabejotinai nebūtų slėpęs savo tapatybės ir kontaktinių duomenų). Turint omenyje šios bylos sukeltą atgarsį viešojoje erdvėje, lydimą, be kita ko, ir linkomanija.net atstovais prisistatančių asmenų komentarų, kolegijos vertinimu, yra mažai tikėtina, kad linkomanija.net valdytojai galėjo nežinoti apie vykstantį teismo procesą, tačiau nepasinaudojo teise prašyti pirmosios instancijos teismo įtraukti juos į bylą ir leisti išdėstyti savo poziciją. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog išnaudojo protingas galimybes nukreipti savo reikalavimus į linkomanija.net valdytoją ir kad bandymas siekti autorių teisių pažeidimo pašalinimo tokiu būdu, tikėtina, būtų nerezultatyvus ir susijęs su didelėmis išlaidomis ir laiko sąnaudomis.

96.  Tuo tarpu proporcingumo principo aspektu vertindama atsakovių argumentą, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį nagrinėjamoje byloje, turėjo pareikšti reikalavimus svetainei linkomanija.net prieglobos paslaugas teikiančiai Švedijos bendrovei PRQ, AB, kolegija pažymi, kad proporcingumo principas reikalauja rinktis mažiau varžančią priemonę iš kelių priemonių, leidžiančių pasiekti tą patį rezultatą, tačiau neįpareigoja rinktis mažiau teises varžančios priemonės, jei ji nėra pakankamai efektyvi. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, interneto svetainės linkomanija.net valdytojams pakeitus prieglobos paslaugų teikėją (tai padaryti nėra jokių kliūčių), Lietuvos interneto paslaugų naudotojai turėtų neribojamas galimybes ir toliau naudotis ginčo interneto svetaine, todėl šios, atsakovių siūlomos, priemonės efektyvumas, kolegijos vertinimu, yra mažesnis, nei draudimo taikymas atsakovėms.

97.  Pozicijos, kad prieigos prie teises pažeidžiančių interneto svetainių blokavimas (angl. notice and block) yra efektyvesnė priemonė nei kreipimasis į prieglobos paslaugų teikėją su reikalavimu uždaryti svetainę (angl. notice and takedown), laikosi ir Jungtinės Karalystės teismai. Jungtinės Karalystės Aukštasis Teisingumo Teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendime byloje Nr. HC14C01382 (Richemont v. Sky) pažymėjo, kad, nors nagrinėjamos bylos atveju ginčo interneto tinklalapių prieglobos paslaugų teikėjos yra ES valstybėse narėse arba JAV registruotos bendrovės, su kuriomis galima greitai bei nebrangiai susisiekti, ir kurios greičiausiai sureaguotų į teisių turėtojo pareikštus reikalavimus, vos tik intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti interneto svetainė bus uždaryta vieno prieglobos paslaugos teikėjo, beveik neišvengiama operatoriaus reakcija bus pakeisti prieglobos paslaugų teikėją. Maža to, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau interneto svetainės priegloba bus perkelta į lengvatinio apmokestinimo ar ne vakarų jurisdikcijos valstybę, kurioje esantys prieglobos paslaugų teikėjai nereaguos į teisių turėtojo pretenzijas. Taip atsitikus, teisių turėtojas susidurs su akivaizdžiais sunkumais dėl jurisdikcijos ir vykdymo, siekdamas priversti prieglobos paslaugų teikėją uždaryti teises pažeidžiančią interneto svetainę. Dėl šios priežasties yra mažai tikėtina, kad kreipimasis į prieglobos paslaugų teikėją leistų pasiekti daugiau nei laikiną ginčo interneto puslapių veiklos sutrikdymą (aptariamo sprendimo 200–201 punktai).

98.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kitos įstatyme numatytos ieškovės teisių gynimo priemonės negali būti protingai pritaikomos ir pakankamai efektyvios, kad atitiktų aukšto lygio apsaugos reikalavimą, todėl draudimo taikymas tarpininkėms (atsakovėms) negali būti pripažintas neproporcingu šiuo aspektu.

99.  Kaip jau minėta, prieigos prie interneto svetainės blokavimo atveju susiduriama su poreikiu suderinti Chartijos saugomas intelektinės nuosavybės teisę ir teisę į informaciją, todėl kolegija sutinka su atsakovių argumentu, kad tinklalapio, prie kurio prašoma blokuoti prieigą, turinys yra reikšmingas proporcingumo principo aspektu. Teisės doktrinoje pažymima, kad tuo atveju, jei prašomo blokuoti tinklalapio turinys yra didžiąja dalimi neteisėtas, autorių teisių apsaugos poreikis nusveria tiek šio tinklalapio operatoriaus, tiek interneto naudotojų saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją, kadangi ši teisė nėra absoliuti ir neapima teisės daryti pažeidimus. Tačiau jei tinklalapyje, prieigą prie kurio prašoma blokuoti, yra didelė dalis teisėtos informacijos, susijusių teisių pusiausvyros analizė bus kitokia ir teisei į informaciją bus teikiama didesnė svarba (Lindsay, David F., Website Blocking Injunctions to Prevent Copyright Infringements: Proportionality and Effectiveness. UNSW Law Journal, 2017, Nr. 40 (4)). Iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir generalinio advokato išvadoje The Pirate Bay byloje (išvados 76 punktas). Dėl šios priežasties kolegija nepritaria ieškovės teiginiams, kad ATGTĮ 78 straipsnyje numatytai priemonei taikyti pakanka ginčo interneto svetainėje paskelbti bent kelis autorių teisių saugomus objektus (ši aplinkybė, kaip jau minėta, pakankama pagrįsti ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą, reikalingą ieškiniui pareikšti, tačiau pati savaime nėra pakankama pagrįsti prašomos taikyti priemonės proporcingumą kaip vieną iš ATGTĮ 78 straipsnyje numatytos priemonės taikymo sąlygų), nes toks vertinimas reikštų nepagrįsto prioriteto suteikimą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, ignoruojant kitas Chartijos saugomas teises.

100.  Kita vertus, nors atsakovė UAB „Bitė Lietuva“ teisi, savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad nagrinėjamu atveju turi būti kalbama būtent apie teisės į informaciją, esančią prašomoje blokuoti interneto svetainėje, ribojimą, atsižvelgiant į šios nutarties 99 punkte aptartus argumentus, nėra pagrindo teigti, jog interneto svetainės blokavimas gali būti laikomas neproporcinga priemone vien dėl to, kad prašomoje blokuoti interneto svetainėje yra ir teisėtos informacijos. Be to, sprendžiant dėl teisės į informaciją ribojimo proporcingumo, ta aplinkybė, kad informacija, kuria teisėtai dalijamasi peer-to-peer tinkle, užblokavus prieigą prie šio tinklalapio galės būti nesunkiai ir nemokamai prieinama kitais būdais, arba ji galės būti nesunkiai padaroma prieinama, taip pat yra reikšminga (Generalinio advokato išvados The Pirate Bay byloje 76 punktas).

101.  Kolegija taip pat nesutinka su atsakovių pozicija, kad, siekiant įvertinti prašomos taikyti priemonės proporcingumą, teismo kiekvienu atveju turi būti nustatoma konkreti prašomoje blokuoti interneto svetainėje esančios neteisėtos informacijos procentinė dalis, juo labiau kad tokiu principu kaip linkomanija.net veikiančių interneto svetainių turinys yra nuolat kintantis. Toks reikalavimas (nustatyti konkretų neteisėto turinio procentą), priešingai nei teigia atsakovės, neišplaukia ir iš generalinio advokato išvados The Pirate Bay byloje, kuria, pasisakant šiuo klausimu, tiesiog apibendrinta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio nacionalinio teismo pateikta informacija (aptariamos išvados 75 punktas). Kad būtų pripažinta, jog autorių teisių turėtojo teisių apsaugos poreikis konkrečiu atveju nusveria teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę, teismui turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kurių visuma leistų teismui spręsti esant labiau tikėtina, jog prašomoje blokuoti interneto svetainėje daromų autorių pažeidimų mastas yra pakankamai didelis, kad pateisintų blokavimą. Šiuo aspektu gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip informacijos, kuria dalijamasi ginčo interneto svetainėje, pobūdis, interneto svetainės veikimo principai, šios svetainės operatorių požiūris ir kt. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

102.  Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvadoje The Pirate Bay byloje, nors peer-to-peer tinklai gali būti naudojami įvairiais, taip pat ir visiškai teisėtais, tikslais, daugumoje populiarių peer-to-peer tinklų didžiąją rinkmenų dalį sudaro saugomi kūriniai, platinami be teisių turėtojų sutikimo. Taip yra todėl, kad teisėtam turiniui platinti yra tam skirti kanalai, nesvarbu, ar jie sukurti profesionalų, ar mėgėjų (klasikinės interneto svetainės, interneto žurnalai, socialiniai tinklai ir pan.). Tačiau peer-to-peer tinklai labai dažnai naudojami siekiant dalytis turiniu, kuris priešingu atveju nebūtų nemokamai prieinamas visuomenei. Šių tinklų administratoriai dažnai visai neslepia šio tikslo, nes kai kurie iš šių tinklų yra sukurti siekiant akivaizdaus tikslo apeiti autorių teises, kurios laikomos nesąžiningomis (aptariamos išvados 21–23 punktai). Suprantama, kad šie apibendrinamojo pobūdžio pastebėjimai negali būti pagrindu teismui spręsti konkrečiai dėl interneto svetainės linkomanija.net turinio neteisėtumo, tačiau į juos, kaip atspindinčius paplitusius peer-to-peer tinklų naudojimo būdus, be kita ko, gali būti atsižvelgiama vertinant šioje byloje surinktų įrodymų visetą.

103.  Pirma, byloje neginčijama, kad interneto svetainėje linkomanija.net dalijamasi tik rinkmenomis, kurias sudaro autorių teisių saugomi kūriniai, t. y. filmai, muzikos kūriniai, kompiuterių programos, knygos ir kt. Duomenų, kad svetainėje linkomanija.net būtų dalijamasi kitokio pobūdžio informacija, kuriai netaikoma autorių teisių apsauga, byloje nėra. Pagal ieškovės pateiktus duomenis viešai prieinamų aktyvių rinkmenų skaičius svetainėje linkomanija.net ieškinio pareiškimo momentu viršijo 80 000. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad didesnė šių kūrinių dalis padaryta viešai prieinama turint autorių teisių turėtojų sutikimą ar kad didesnės dalies šių kūrinių apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs. Sutiktina, kad kai kurie autoriai, siekdami savo kūrybos populiarinimo, gali nemokamai skelbti savo kūrinius tokio pobūdžio svetainėse, atsižvelgdami į didelį jų naudotojų skaičių, tačiau tokia praktika nėra tiek plačiai paplitusi, jog leistų preziumuoti tokio didelio skaičiaus kūrinių paskelbimą su jų autorių teisių turėtojų sutikimu. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę pareigą įrodyti tam tikras aplinkybes turi teigianti, o ne neigianti šalis, t. y. tą aplinkybę, kad autorių teisių turėtojų sutikimas viešam jų kūrinių paskelbimui buvo duotas, turi įrodyti tai teigiantis asmuo. Tokių įrodymų, kaip jau minėta, byloje nėra, o vien ta aplinkybė, kad ieškovė neadministruoja dalies linkomanija.net skelbiamų kūrinių autorių teisių, savaime nereiškia, jog visi ieškovės neatstovaujamų autorių kūriniai svetainėje linkomanija.net paskelbti turint jų autorių teisių turėtojų sutikimą.

104.  Ieškovė, kuri yra Lietuvos ir užsienio autorių ir kitų autorių teisių turėtojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, nurodė, kad nėra išdavusi linkomanija.net valdytojams jokių licencijų, leidžiančių viešai skelbti jos atstovaujamų autorių teisių saugomus kūrinius (kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus), bei pateiktais įrodymais, įskaitant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atliktą demonstraciją, įrodė, kad jos administruojamų autorių kūriniai šioje svetainėje yra viešai skelbiami be autorių teisių turėtojų leidimo. Konkrečiai, teismo posėdžio metu iš svetainės linkomanija.net buvo atsisiųsti dainininkų E. D. (SEL), L. S. ir J. A. (Jazzu) muzikos kūriniai (tiek E. D., tiek L. S. yra nurodyti tarp ieškovės narių), J. E. knyga „Kalendorius“ (J. E. taip pat yra nurodytas tarp ieškovės narių), G. D. knyga „Post scriptum“ (G. D. nurodyta tarp ieškovės narių). Filmas „Ekskursantė“ demonstracijos metu nebuvo siunčiamas dėl didelio failų kiekio, tačiau šio filmo prieinamumas svetainėje linkomanija.net patvirtintas antstolio A. N. 2016 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kolegijos vertinimu, tokie įrodymai yra pakankami svetainės linkomanija.net turinio neteisėtumui pagrįsti vadovaujantis ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atrankinių faktų visumos vertinimo principu, ypač byloje nesant jokių šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.

105.  Antra, byloje nustatyta, kad naudojimasis linkomanija.net pagrįstas reitingavimo sistema, pagal kurią tam, jog naudotojas galėtų atsisiųsti tam tikrus kūrinius iš linkomanija.net svetainės, jis turi jais ir dalytis (santykis tarp naudotojo atsisiųstų ir paskleistų kūrinių vadinamas reitingu). Kad naudotojas galėtų atsisiųsti kūrinius, jo reitingas turi siekti tam tikrą ribą. Svetainės linkomanija.net taisyklėse nurodoma, kad neaktyvūs naudotojai bus ištrinti po devyniasdešimties dienų, naujai sukurta paskyra su nuliu išsiųstų duomenų bus ištrinta po dvidešimt aštuonių dienų. Taigi, linkomanija.net yra sukurta ir naudojama tokiu būdu, kad skatintų naudotojus dalytis kūriniais. Taip neteisėtai paskelbus bent vieną kūrinį, pažeidimo mastas didėja dėl svetainės naudotojų dalijimosi šiuo kūriniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks linkomanija.net veikimo būdas savaime sukuria neteisėto dalijimosi, o todėl ir viešo kūrinių paskelbimo be autorių sutikimo mechanizmą. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad linkomanija.net yra trisdešimta lankomiausia Lietuvos interneto svetainė, t. y. svetainės naudotojų, kurie kartu yra ir svetainėje prieinamų kūrinių viešintojai, skaičius yra pakankamai didelis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks svetainės veikimo būdas yra neišvengiamai susijęs su dideliu pažeidimo mastu.

106.  Trečia, pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniais skundais ši pirmosios instancijos teismo išvada taip pat nėra ginčijama, kad svetainėje linkomanija.net nėra įdiegta jokių priemonių, kuriomis galima inicijuoti neteisėto kūrinių viešo paskelbimo nutraukimą platformoje. Kaip jau minėta šioje nutartyje, susisiekimas su linkomanija.net valdytojais yra apsunkintas. Nors kai kurios atsakovės remiasi viešojoje erdvėje šio ginčo nagrinėjimo pradžioje pasirodžiusiais linkomanija.net atstovo pareiškimais, kad svetainė bendradarbiauja su autorių teisių turėtojais, šalindama neteisėtą turinį, ir kad ieškovė į „Linkomaniją“ niekada nesikreipė, šie pareiškimai padaryti neįvardyto asmens, nenurodant ir konkrečių priemonių (kontaktinių asmenų informacijos, ar pan.), kurių turi būti imamasi siekiant neteisėto turinio pašalinimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad svetainėje linkomanija.net pateikiama informacija naudotojams, kaip apeiti tinklalapio blokavimą Italijoje, t. y. svetainės naudotojai iš esmės skatinami nesilaikyti nustatytų tinklalapio naudojimo apribojimų, patys linkomanija.net naudotojai (kurie kartu yra ir kūrinių skelbėjai) svetainę linkomanija.net vertina kaip piratinę, autorių teisių nepaisančią, svetainę, t. y. žino ir sutinka, kad šioje svetainėje pažeidžiamos autorių teisės ir tokią veiklą pateisina bei skatina (atsakovės UAB „Telia Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį 9 priedas). Galiausiai, byloje taip pat nustatyta, kad svetainės linkomanija.net valdytojas veikia siekdamas komercinės naudos (naudotojas gali nusipirkti „Linkomanijos“ VIP narystę, t. y. numatytos papildomos mokamos paslaugos naudotojams, tiesiogiai susijusios su kūrinių neteisėtu platinimu), o ši aplinkybė, kaip pažymėjo ESTT 2017 m. birželio 14 d. sprendime The Pirate Bay byloje, nėra nereikšminga (aptariamo sprendimo 29, 46 punktai).

107.  Įvertinusi šios nutarties 102–106 punktuose išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovių argumentus, kad autorių teisių pažeidimų mastas, reikalingas pagrįsti ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumą, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad svetainė linkomanija.net, nepaisant dalies joje esančios teisėtos informacijos, iš esmės yra piratinė svetainė, skirta dalytis autorių teises pažeidžiančia informacija, todėl, vertinant ieškovės prašomos taikyti priemonės proporcingumą, autorių teisių apsaugos poreikis nusveria linkomanija.net naudotojų teisę į informaciją. Juolab kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, didžioji autorių teisių saugomų kūrinių dalis ir toliau bus naudotojui laisvai prieinama legaliose platinimo vietose, t. y. naudotojo teisė į informaciją, blokavus svetainę linkomanija.net, nebus paneigta.

108.  Atsakovės pagrįstai pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas tarpininkams teismo gali būti taikomas nereikalaujant nustatyti jokių neteisėtų tarpininkų veiksmų ir atsakovių veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje byloje nėra įrodinėjamas, sprendžiant dėl atitinkamos priemonės taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad taikoma priemone, be kita ko, ribojama interneto paslaugų teikėjų teisė užsiimti verslu ir įvertintas šios teisės ribojimo proporcingumas. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas yra neproporcingas, kadangi jis yra neapibrėžtas, neterminuotas ir susijęs su papildomomis atsakovių išlaidomis. Kolegija nesutinka su šiais atsakovių argumentais.

109.  Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės, teigdamos, jog teismo pritaikyta priemonė neproporcinga nurodytu aspektu, remiasi ESTT išaiškinimais, pateiktais 2011 m. lapkričio 24 d. sprendime byloje Nr. C-70/10 (Scarlet Extended SA), kurioje buvo sprendžiama ne dėl prieigos prie konkrečios interneto svetainės blokavimo, o dėl visos interneto paslaugų teikėjo klientų siunčiamos informacijos filtravimo, siekiant išskirti ir užblokuoti autorių teises pažeidžiantį turinį. Dėl galimybės taikyti konkrečios interneto svetainės blokavimo priemonę ir šios priemonės proporcingumo ESTT pasisakė 2014 m. kovo 27 d. sprendime Telekabel byloje, kuriame pažymėjo, jog ES teisėje pripažintos pagrindinės teisės turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama teismo nustatytu draudimu uždrausti interneto prieigos teikėjui teikti savo klientams prieigą prie interneto svetainės, kurioje saugomi objektai padaryti prieinami be teisių turėtojų sutikimo. Tokiam draudimui taikyti ESTT nustatė dvi sąlygas: pirma, nustatytomis priemonėmis iš interneto naudotojų be reikalo nebus atimta galimybė teisėtai gauti esamą informaciją ir, antra, šiomis priemonėmis bus užkirstas kelias arba bent jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų ir interneto naudotojai, kurie naudojasi asmens, kuriam skirtas šis draudimas, paslaugomis, bus realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų, kurie padaryti jiems prieinami pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę (ši sąlyga, anot ESTT, gali būti tenkinama neatsižvelgiant į tai, kad priemonėmis, kurių imamasi vykdant draudimą, intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai tam tikrais atvejais negali būti visiškai nutraukti). Dėl pastarųjų sąlygų (interneto naudotojų teisės į informaciją ir prašomos takyti priemonės efektyvumo) šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių argumentų nekartoja, konstatuodama, kad šios sąlygos nagrinėjamoje byloje yra tenkinamos.

110.  ESTT sprendime Telekabel byloje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29/EB 59 konstatuojamosios dalies, draudimų, kuriuos valstybės narės turi numatyti pagal šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalį, taisyklės, kaip antai susijusios su tenkintinomis sąlygomis ir taikytinomis procedūromis, turi būti nustatytos nacionalinėje teisėje, tačiau valstybių narių nustatytos taisyklės ir šių taisyklių taikymo nacionaliniuose teismuose praktika turi atitikti apribojimus, išplaukiančius iš Direktyvos 2001/29/EB ir jos 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytų teisės šaltinių. ESTT sprendė, kad pačios interneto prieigos teikėjo teisės į laisvę užsiimti verslu esmės nepažeidžia ir ES teisei neprieštarauja į rezultatą orientuotas draudimas tarpininkui, kai teismo sprendime konkrečiai nenurodoma priemonė, kurios tarpininkas turi imtis siekdamas uždrausti prieigą prie ginčo interneto svetainės, kai tarpininkui leidžiama pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jo išteklius ir galimybes ir yra suderinamos su kitomis pareigomis ir iššūkiais, su kuriais jis susiduria vykdydamas veiklą, taip pat leidžia tarpininkui išvengti atsakomybės už sprendimo nevykdymą, pateikus įrodymų, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių.

111.  Šioje byloje ieškovė prašė taikyti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taikė būtent į rezultatą orientuotą draudimą atsakovėms, nurodydamas, kad prieigos prie svetainės linkomanija.net blokavimas turi būti vykdomas atsakovių pasirinktomis techninėmis priemonėmis. Kaip jau minėta, tokio pobūdžio draudimas nelaikytinas nesuderinamu su ES teisės nuostatomis, kadangi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis numatyta galimybė atsakovėms teisme įrodyti, kad jos ėmėsi visų reikiamų priemonių išvengti atsakomybės už sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad tokio (abstraktaus, nenurodant konkrečių taikytinų priemonių) draudimo taikymas nesuderinamas su nacionaline teise, juolab kad Lietuvos teismų praktikoje tokio pobūdžio draudimas interneto paslaugų teikėjams jau yra taikytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2-178/2016). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija nesutinka su atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti atlikta techninė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia kiekviena iš ieškovės pasiūlytų taikyti blokavimo technologijų, koks konkrečios technologijos efektyvumas, taikymo ir palaikymo išlaidos, kadangi, ieškovei ieškiniu nereikalaujant konkrečios technologijos taikymo, šios aplinkybės nesudarė nagrinėjamos bylos ginčo dalyko ir, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, kilus dėl to ginčui tarp bylos šalių, galės būti teismo įvertintos vykdymo procese.

112.  Atsižvelgiant į ESTT byloje Nr. C-70/10 (Scarlet Extended SA) išsakytą poziciją, kad visos interneto paslaugų teikėjo klientų siunčiamos informacijos filtravimas, siekiant išskirti ir užblokuoti autorių teises pažeidžiantį turinį, yra neproporcinga ir su ES teise nesuderinama priemonė, taip pat į tai, kad siekdami, jog interneto prieigos teikėjui būtų nustatytas draudimas, autorių teisių ar gretutinių teisių turėtojai neturi įrodyti, jog tam tikri šio teikėjo klientai atitinkamoje interneto svetainėje iš tikrųjų prieina prie saugomų objektų, kurie padaryti viešai prieinami be teisių turėtojų sutikimo (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje), darytina išvada, kad su proporcingumo principu nėra nesuderinamas prieigos ribojimas visiems be išimties atsakovių klientams, nepriklausomai nuo to, kad nėra nustatyta, jog konkrečiai jie būtų naudojęsi atsakovių paslaugomis pažeisdami autorių teises. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą iš esmės neteisėtą svetainės linkomanija.net pobūdį, autorių teisių apsaugai teiktinas prioritetas interneto naudotojų teisės į informaciją atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja alternatyvūs teisėtos informacijos gavimo šaltiniai.

113.  Pasisakant dėl tokio draudimo įgyvendinimo išlaidų, visų pirma pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką įpareigojimas tarpininkams įgyvendinti Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą savo lėšomis pats savaime neprieštarauja ES teisei ir nepažeidžia interneto prieigos teikėjo laisvės užsiimti verslu esmės, nebent būtų įrodyta, kad konkrečiu atveju tokios priemonės įgyvendinimo išlaidos yra perteklinės ir neproporcingos (ESTT 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Telekabel byloje). Byloje nėra ginčo dėl to, jog skundžiamu sprendimu nustatytą draudimą galima įgyvendinti skirtingomis techninėmis priemonėmis, kurių pasirinkimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu paliktas atsakovėms. Atsakovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, įrodinėdamos tik tai, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų priskyrimas tarpininkėms pats savaime yra neproporcingas, neteigė ir neįrodinėjo, kad bet kuris iš galimų pasirinkti būdų yra susijęs su itin didelių investicijų poreikiu, priešingai, pripažino, kad bent kai kurios iš galimų taikyti technologijų su didelėmis išlaidomis nėra susijusios (pvz., atsakovės UAB „Bitė Lietuva“ triplikas). Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus atsakovės jau turi pareigą drausti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių (pavyzdžiui, nelegalių nuotolinių lošimų svetainių), todėl akivaizdu, kad jos turi turėti tam reikalingą techninę įrangą.

114.  Pasisakant dėl atsakovių argumento, kad teismo nustatytas draudimas yra neterminuotas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymas, pagal šio draudimo paskirtį, teismo negali būti a priori susietas su konkrečiu terminu, nes bylos nagrinėjimo metu nėra aišku, kada ir ar apskritai bus nutrauktas svetainėje linkomanija.net daromas autorių teisių pažeidimas. Tokiomis sąlygomis teismo draudimas sprendimu negali būti susiejamas ir su konkrečiu įvykiu, kadangi, nesant prielaidų teigti, kad autorių teisių pažeidimas apskritai bus nutrauktas, toks susiejimas pažeistų CPK įtvirtintą draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus (CPK 267 straipsnis). Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad, nustatant neterminuotą draudimą, šiuo aspektu buvo neatsižvelgta į proporcingumo principo reikalavimus. Kita vertus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neterminuoto draudimo tarpininkui nustatymas teismo sprendimu nereiškia, kad šis draudimas ateityje, pasikeitus aplinkybėms, sudariusioms pagrindą taikyti atitinkamą draudimą, negalės būti teismo peržiūrėtas pagal suinteresuotų asmenų reikalavimą. Tokio pobūdžio peržiūrėjimas nebūtų nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu ir res judicata taisykle. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo nustatomas atitinkamas draudimas, yra paremtas faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis jo priėmimo metu, prašymas panaikinti nustatytus draudimus dėl atitinkamų aplinkybių pasikeitimo nereikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tokie draudimai nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimo. Tokio proceso metu neturėtų būti iš naujo analizuojama, ar teismo sprendimu atitinkami prieigos ribojimai buvo nustatyti teisėtai, o turėtų būti įrodinėjimas tik atitinkamas aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo priėmimo, leidžiantis iš esmės kitaip vertinti atitinkamos interneto svetainės blokavimo poreikį.

115.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovėms nustatytas draudimas proporcingumo principo reikalavimų nepažeidžia, o atsakovių argumentai, kuriais įrodinėjama priešingai, yra nepagrįsti. 

Dėl konkurencijos ribojimo

116.  Atsakovės taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reikalavimus pareiškė ir teismas skundžiamu sprendimu atitinkamą draudimą pritaikė tik daliai Lietuvoje veikiančių interneto prieigos paslaugų teikėjų, skundžiamu sprendimu yra pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, kadangi atsakovėms yra sukuriamos nelygiavertės konkuravimo sąlygos su tais interneto prieigos paslaugų teikėjais, kuriems teismo draudimas netaikomas. Atsakovės nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad atsakovės negali pagrįstai tikėtis, jog jų, kaip interneto paslaugų teikėjų, verslas kurtų pajamas neteisėtais veiksmais, atkreipdamos dėmesį į tai, kad jokių autorių teises pažeidžiančių veiksmų jos neatlieka ir ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje ieškovės nebuvo įrodinėjama.

117.  Pasisakydama dėl šių atsakovių argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą asmenį ar asmenis, kuriems reiškiamas ieškinio reikalavimas, pasirenka ieškovas. Teismas neturi teisės savo iniciatyva, be ieškovo sutikimo, patraukti byloje dalyvauti atsakovais kitus asmenis, išskyrus įstatyme griežtai apibrėžtus atvejus. Pagal šioje byloje kilusio ginčo pobūdį nėra pagrindo teigti, kad teismas būtų turėjęs galimybę savo iniciatyva įtraukti į bylą kitus, ieškovės nenurodytus, interneto prieigos paslaugų teikėjus. Įstatyme taip pat nenumatyta galimybė teismui ieškovo pareikštą reikalavimą atmesti vien dėl to, kad jis pareikštas ne visiems asmenims, kurie galėtų pagal tokį reikalavimą atsakyti. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos atsakovių kartu užimamą rinkos dalį, ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti atmestas ir tuo pagrindu, kad, nepareiškus tokio reikalavimo visiems be išimties interneto prieigos paslaugų teikėjams, ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynybos būdas neatitinka efektyvumo kriterijaus. Vertinant ieškovės reikalavimą šiuo aspektu negali būti ignoruojama ir tai, kad kitų interneto prieigos paslaugų teikėjų kartu užimama rinkos dalis yra nedidelė, tačiau pačių interneto prieigos paslaugų teikėjų skaičius – didelis, todėl ieškovė reikalavimą tik daliai interneto prieigos paslaugų teikėjų galėjo pareikšti siekdama išvengti neproporcingų su bylos nagrinėjimu susijusių didelių išlaidų ir laiko sąnaudų (ieškovė iš esmės tuo ir remiasi aiškindama savo procesinį elgesį). Tai, kad interneto prieigos paslaugų teikėjų užimama rinkos dalis ateityje gali kisti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškovės pareikštą reikalavimą jo efektyvumo požiūriu, nes iš ieškovės neatimama teisė bet kuriuo metu pareikšti reikalavimą bet kuriam kitam interneto prieigos paslaugų teikėjui. Be to, tikėtina, kad kiti interneto prieigos paslaugų teikėjai, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, savanoriškai imsis prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net ribojimo priemonių, siekdami išvengti galimo teismo proceso jų atžvilgiu ir įvertindami tokio teismo proceso, jei jis būtų pradėtas, perspektyvas. Būtent tokį interneto paslaugų teikėjų elgesį patvirtina ir kitų Europos valstybių patirtis.

118.  Antra, atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovių argumentus dėl konkurencijos ribojimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovės, nekonstatavo kad atsakovės atlieka kokius nors veiksmus, pažeidžiančius autorių teises. Sutiktina, kad pačios atsakovės savo veikla autorių teisių nepažeidžia, tačiau, suteikdamos prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net, šiuo atveju sudaro sąlygas trečiųjų asmenų vykdomam autorių teisių pažeidimui. Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal ES teisę atsakovės turi pareigą bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais ir šios pareigos negali išvengti remdamosi tuo, kad kiti interneto paslaugų teikėjai tokos pareigos nevykdo ir dėl to atsiduria konkurencijos požiūriu palankesnėje situacijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad atsakovių argumentas, susijęs su sąžiningos konkurencijos ribojimu jų atžvilgiu, yra nekorektiškas, kadangi juo iš esmės teigiama, jog atsakovių teisė gauti pajamas turėtų būti saugoma pagal sąžiningos konkurencijos laisvę ginančias teisės nuostatas ir tuo atveju, jei ji pagrįsta atsakovėms tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, t. y. atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių

119.  Kai kurios atsakovės apeliaciniais skundais nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos, teigdamos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimas pareikštas interneto prieigos paslaugų teikėjoms, neatlikusioms jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovių teigimu, kol nėra jokios įgaliotos institucijos, kuri galėtų įpareigoti interneto prieigos paslaugų teikėjus blokuoti tinklalapius, pažeidžiančius autorių teises, tokiam įpareigojimui reikalingas teismo sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovių prieštarauja teisingumo principui. Kolegija nesutinka su šiais apeliančių argumentais.

120.  Kaip pagrįstai pažymi atsakovės, CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo galimybė išimtiniais atvejais nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pagal kurias pareiga atlyginti teismo procesą laimėjusios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas tenka procesą pralaimėjusiai šaliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 ir joje nurodytą praktiką).

121.  Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tada, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kurios nors iš nagrinėjamos bylos šalių procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, jokių aplinkybių, susijusių su ieškovės netinkamu procesiniu elgesiu, savo skunduose nenurodo ir atsakovės.

122.  Vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, pažymėtina, kad iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ieškovė negalėjo pasiekti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo kitu būdu, nei pareikšdama reikalavimą teismui. Nors kai kurios atsakovės (pavyzdžiui, atsakovė UAB „SPLIUS“) apeliaciniu skundu akcentuoja, kad ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, nesikreipė į atsakoves dėl kilusio ginčo sprendimo ne teismo tvarka, visos atsakovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aktyviai ginčijo ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl akivaizdu, kad geruoju ieškovės reikalavimų nebūtų tenkinusios. Be to, kaip jau minėta, kai kurios atsakovės (UAB „Init“) laikosi pozicijos, kad tokio pobūdžio priemonės jos net neturėjo teisės taikyti, nesant šiuo klausimu priimto teismo sprendimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, pastarajai be pakankamo pagrindo kreipusis su ieškiniu į teismą. Pažymėtina ir tai, kad, net ir sutikus su atsakovės UAB „Init“ pozicija, jog teismo sprendimas, siekiant blokuoti prieigą prie svetainės linkomanija.net, buvo būtinas, atsižvelgiant į tai, kad visos atsakovės teisme aktyviai ginčijo ieškovės reikalavimus (ir, be kita ko, pateikė apeliacinius skundus dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo), nėra pagrindo teigti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju susidarė dėl nuo atsakovių valios visiškai nepriklausančių priežasčių. O atsakovių nurodoma aplinkybė, kad jos nėra atlikusios jokių neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių autorių teises (t. y. atsakovių veiksmai nėra neteisėti materialiosios teisės požiūriu), nėra reikšminga sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais, susijusiais su tuo, jog jos pareikštas reikalavimas atsakovių nebuvo geruoju patenkintas (procesinio pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės reikalavimo ginčijimu), atlyginimo.

123.  Nors atsakovė UAB „Init“, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skunde nepateikti detalesni šį apeliantės teiginį pagrindžiantys argumentai ir apskaičiavimai, taigi šis atsakovės argumentas nėra tinkamai pagrįstas. Be to, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės atstovo teismui teiktų procesinių dokumentų skaičių, byloje vykusių teismo posėdžių trukmę, taip pat nagrinėjamos bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteista advokato pagalbos išlaidų suma nelaikytina neprotinga ir neatitinkančia bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių CPK nuostatų.

Dėl dalies teismo sprendimo siurprizinio pobūdžio

124.  Ieškovė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, jog prieigos prie svetainės linkomanija.net ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita, apeliaciniu skundu teigia, kad ši sprendimo dalis yra siurprizinė. Atsakovės su tokiu vertinimu nesutinka, be kita ko, pažymėdamos, jog CPK apskritai nėra įtvirtinta tokia sąvoka, kaip „siurprizinis teismo sprendimas“. Be to, atsakovių teigimu, priešingai nei įrodinėja ieškovė, aplinkybės, kieno sąskaita turėtų būti įgyvendinamas ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, pirmosios instancijos teisme buvo analizuojamos ir bylos šalys dėl to davė paaiškinimus.

125.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors sąvoka „siurprizinis teismo sprendimas“ CPK išties nėra įtvirtinta, draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-348-684/2017, Nr. 3K-3-457-686/2016, Nr. e3K-3-330-969/2018, Nr. e3K-228-403/2018). Šis draudimas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausyta, kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo jų atžvilgiu pareiktų reikalavimų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siurprizinio sprendimo priėmimo draudimas iš esmės taikytinas faktiniams šalių argumentams – teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas, negali būti šalių vertinamas, kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018).

126.  Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl dėl teisinių padarinių, teismui priėmus siurprizinį sprendimą, spręstina pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis numatoma, kad proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jei dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, tokiu atveju turėtų būti papildomai įvertinta, ar šis pažeidimas lemia poreikį bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ar tokį pažeidimą galima pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

127.  Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, visos atsakovės savo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas yra neproporcingas, be kita ko, dėl to, jog jį įgyvendindamos atsakovės neišvengiamai patirtų tam tikrų išlaidų, taigi draudimo vykdymo išlaidų priskyrimo atsakovėms pagrįstumas buvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku ir abi proceso šalys turėjo tinkamas procesines galimybes dėl šios aplinkybės teikti savo argumentus ir įrodymus. Sutiktina, kad klausimas, ar tokios išlaidos, esant palankiam teismo sprendimui, turėtų tekti pačiai ieškovei, tiesiogiai nebuvo keliamas, todėl skundžiamas teismo sprendimas šiuo aspektu turi tam tikrą netikėtumo elementą, tačiau, kolegijos vertinimu, šis klausimas (kam turėtų tekti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo taikymo išlaidos), tiek kiek jis susijęs su proporcingumo principo tinkamu įgyvendinimu, yra labiau teisės, nei fakto klausimas.

128.  Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu neteigia ir neįrodinėja, jog apskritai nebūtų siekusi draudimo atsakovėms taikymo tuo atveju, jei jis būtų susietas su pačios ieškovės pareiga padengti draudimo įgyvendinimo išlaidas. Ieškovė taip pat neprašo šį klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ar skirti žodinį šio klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovė išsamiai išdėstė savo nesutikimo su skundžiama sprendimo dalimi motyvus ir pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus jos poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo priimti ir yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tam tikras ieškovės procesinių teisių apribojimas, net ir pripažinus jo egzistavimą, turėtų būti laikomas tinkamai pašalintu apeliacinės instancijos teisme ir savaime nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl draudimo įgyvendinimo ieškovės lėšomis

129.  Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta draudimo tarpininkui galimybė, neatsako į klausimą, kieno lėšomis turėtų būti įgyvendintas toks draudimas. Iš direktyvos preambulės 59 punkto matyti, kad tokio draudimo įgyvendinimo sąlygos paliktos valstybių narių nacionalinei teisei. Šiuo aspektu valstybės narės visgi įpareigotos veikti neperžengiant tam tikrų ES teisės apibrėžtų ribų – įgyvendindamos direktyvas perkeliančias priemones valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų šias direktyvas, bet ir nesivadovauti tokiu jų aiškinimu, kuris pažeistų Bendrijos teisės sistemos saugomas pagrindines teises arba kitus bendruosius Bendrijos teisės principus, tarp jų ir proporcingumo principą (žr., pvz., ESTT 2008 m. sausio 29 d. sprendimą byloje Nr. C-275/06, Promusicae). 

130.  Kaip jau minėta, iš ESTT praktikos matyti, jog įpareigojimas tarpininkams įgyvendinti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą savo lėšomis pats savaime neprieštarauja ES teisei su sąlyga, kad konkrečiu atveju tokiam draudimui įgyvendinti reikalingos išlaidos nebus neproporcingai didelės (žr., pvz., ESTT sprendimą Telekabel byloje, taip pat 2011 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Nr. C-324/09, L’Oréal SA). Kita vertus, priešingai nei teigia ieškovė, iš šios praktikos nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad įpareigojimas tokio draudimo išlaidas dengti ne tarpininko, o teisių turėtojo, lėšomis būtų nesuderinamas su ES teise, konkrečiai, joje įtvirtintu aukšto autorių teisių apsaugos lygio principu. Priešingai, iš generalinio advokato išvados Telekabel byloje matyti, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas teisių turėtojui galėtų būti viena iš svarstytinų priemonių siekiant užtikrinti tarpininkui nustatyto draudimo proporcingumą (aptariamos išvados 106 punktas). Taigi, ES teisės požiūriu galimos tiek nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis numatomas draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas tarpininkui, tiek nuostatos, kuriomis šios išlaidos priskiriamos teisių turėtojui, o nacionalinis teismas, kilus ginčui, šių išlaidų paskirstymą yra įpareigotas įvertinti proporcingumo principo aspektu.

131.  Abi proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kaip tokio pobūdžio klausimas sprendžiamas kitose ES valstybėse narėse. Ieškovė, remdamasi pateiktais Prancūzijos, Portugalijos, Norvegijos, Suomijos ir Airijos teismų sprendimais teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek, kiek juo įpareigojimas dengti draudimo įgyvendinimo išlaidas priskirtas ieškovei, prieštarauja kitų Europos valstybių teismų praktikai, susijusiai su Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymu. Savo ruožtu atsakovės pateikė Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą, kuriuo aptariamas klausimas išspręstas priešingai, į tai ieškovė atsikerta, jog atsakovių pateiktas pavyzdys yra pavienis atvejis Europos valstybių teismų praktikoje ir jos pozicijos nepaneigia.

132.  Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip jau minėta šios nutarties 129 punkte, tarpininkui nustatyto draudimo įgyvendinimo išlaidų paskirstymo klausimas yra nacionalinės, o ne ES teisės, klausimas (tai, be kita ko, atsiliepimu į prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pripažino ir pati ieškovė), šalių pateikti Europos valstybių teismų sprendimai patys savaime, nesiejant jų su konkrečios valstybės nacionaline teise, negali nei patvirtinti, nei paneigti Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos. Kita vertus, šiuose sprendimuose pateikiama teisinė argumentacija gali būti naudinga teismui vertinant priežastis, dėl kurių skirtingose valstybėse atitinkamos išlaidos priskiriamos tarpininkui arba teisių turėtojui, ir suteikia galimybę į šias priežastis atsižvelgti sprendžiant atitinkamą klausimą nacionalinės teisės kontekste.

133.  Nei ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis, nei kitos šio įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kieno lėšomis turėtų būti įgyvendinamas teismo tarpininkui nustatytas draudimas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareigą ieškovei dengti su tarpininkui nustatytu draudimu susijusias išlaidas priskyrė atsižvelgdamas į atsakovių neutralų santykį su ieškovės nurodomais teisių pažeidimais ir jų išskirtinai techninį vaidmenį vien tik teikiant fizines priemones. Kitais žodžiais tariant, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas ta aplinkybe, kad atsakovės nėra pažeidusios jokių materialinės teisės normų reikalavimų, todėl jų atžvilgiu neturėtų būti taikoma bendroji civiliniame procese galiojanti taisyklė, pagal kurią tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti atsakovas. Kaip matyti iš atsakovių pateikto Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo, iš esmės tapačiais argumentais rėmėsi ir Jungtinės Karalystės teismas, tokią savo išvadą, be kita ko, pagrįsdamas nacionalinių teismų jau sukurtais precedentais, pagal kuriuos tais atvejais, kai teismo procesas vyksta tarp dviejų nekaltų šalių (ieškovo ir asmens, kuris pats nėra padaręs jokio pažeidimo, tačiau turi pareigą talkinti ieškovui siekiant jo teisių pažeidimo pašalinimo), pripažįstama esant labiau neteisinga įpareigoti nekaltą trečiąjį asmenį prisiimti su tuo susijusias išlaidas, nei įpareigoti juos dengti ieškovą, kuris pradėjo teismo procesą siekdamas savo teisių apsaugos, t. y. naudos sau. Kartu Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendime pažymėta, kad tokia taisyklė turėtų būti taikoma ne visiems tarpininkams, o tik tiems, kurie atlieka „paprastą informacijos perdavimą“ Direktyvos 2000/31/EB 12 straipsnio prasme, nes jie neturi priemonių, leidžiančių nustatyti, kokio pobūdžio informacija yra perduodama jų tinklais, ir net ir būdami informuoti apie pažeidimą neturi tokio pobūdžio pareigos prisidėti prie neteisėtos informacijos pašalinimo, kuri direktyvomis yra priskirta spartinimo (angl. caching) ir prieglobos paslaugų teikėjams. Be to, atleidžiant tarpininkus nuo draudimo įgyvendinimo išlaidų, turi būti laikomasi ES direktyvose nustatytų ribų, t. y. neturėtų būti sukuriamos prielaidos, kad teisių turėtojų teisių gynybos galimybės dėl to būtų paneigtos.

134.  Prancūzijos ir kitų kontinentinės Europos valstybių teismai įpareigojimą tarpininkams dengti su antipiratinėmis priemonėmis susijusias išlaidas kildina iš Direktyvoje 2001/29/EB įtvirtintos tarpininkų pareigos prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais tiek, kiek tai nereikalauja iš jų nepakeliamos naštos (proporcingumo principo neviršijančios antipiratinių priemonių įgyvendinimo išlaidos pripažįstamos natūraliomis tarpininkų verslo išlaidomis). Ši teismų pozicija iš esmės grindžiama ESTT Telekabel byloje suformuluotais principais, pagal kuriuos tarpininkas pripažįstamas esančiu iš dalies apsaugotu nuo neproporcingų draudimo įgyvendinimo išlaidų, jei jam paliekama galimybė pačiam pasirinkti konkrečią draudimo įgyvendinimo priemonę. Kontinentinės Europos valstybių teismai taip pat laikosi pozicijos, kad būtent tarpininkui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad konkrečiu atveju draudimo įgyvendinimas jiems būtų nepakeliama našta.

135.  Į bylą pateiktame Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendime ši skirtinga praktika yra aptariama (konkrečiai nurodant Prancūzijos pavyzdį), paaiškinant, kad daugumoje kontinentinės teisės sistemų, pagal ten nustatytą teisinį reglamentavimą, su teismo procesu susijos išlaidos tenka atsakovui, nebent specialiomis teisės normomis būtų numatyta kitaip. Kadangi ES direktyvomis nereikalaujama, jog tarpininkai būtų atleisti nuo tokio pobūdžio išlaidų, nesant tuo klausimu specialių nuostatų nacionalinėje teisėje, draudimo įgyvendinimo išlaidos priskiriamos tarpininkams (aptariamo sprendimo 32 punktas). Tuo tarpu Anglijos teisėje pagal suformuotus teismų precedentus (nacionalinę teisę) išeities pozicija yra būtent tarpininko teisinis nekaltumas (aptariamo sprendimo 33 punktas).

136.  Apibendrinant aptariamas skirtingas Europos valstybių teismų pozicijas, galima išskirti ir keletą jas vienijančių aspektų: pirma, neginčijama, kad tarpininkai pagal Direktyvą 2001/29/EB turi pareigą prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais, antra, turi būti ieškoma tinkamos susijusių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad tarpininkai, kuriems taikomas draudimas, nėra autorių teises pažeidžiantys subjektai, todėl tokiais draudimais neturėtų būti neproporcingai ribojama jų verslo laisvė, taip pat į tai, kad autorių teisių subjektams negali būti užkertama ar ypatingai apsunkinama galimybė ginti savo pažeistas teises Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu.

137.  Šios nutarties 136 punkte pateiktų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano esant reikalinga atkreipti dėmesį dar į vieną reikšmingą aspektą, susijusį su aptariama Europos valstybių teismų praktika. Kitaip nei daugumoje kontinentinės Europos valstybių, kuriose teismų paprastai taikomas abstraktus, į rezultatą orientuotas, draudimas tarpininkui, nenurodant konkrečių priemonių, kurių tarpininkas turi imtis, Jungtinėje Karalystėje tokia praktika pripažįstama prieštaraujančia nacionalinei teisei, todėl teismai kiekvienu atveju taiko konkrečią blokavimo priemonę. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjančiam teismui jau bylos nagrinėjimo metu yra žinomos konkretaus draudimo įgyvendinimo išlaidos ir teismas jas gali įvertinti teisių turėtojo ir tarpininko interesų derinimo aspektu (tai, be kita ko, padaryta į bylą pateikto Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo 36 punkte). Iš pateikto Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo taip pat matyti, kad konkrečioje byloje buvo sprendžiama ne dėl visų draudimo įgyvendinimo išlaidų, o tik dėl kai kurių iš jų, pripažįstant, kad dalis su draudimo įgyvendinimu susijusių išlaidų būtų tarpininkų bet kokiu atveju patirtos dėl jų pareigos taikyti kitas teisės aktuose numatytas blokavimo priemones (pavyzdžiui, blokuojant prieigą prie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų) (aptariamo sprendimo 5 punktas). Antra, aptariamas Jungtinės Karalystės teismo sprendimas, priimtas byloje, pradėtoje ne pagal autorių teisių turėtojo, o pagal prekių ženklų savininkų ieškinį. Nors sprendime pateikiami argumentai yra didžiąja dalimi apibendrinti, kaip vienas iš teismo motyvų nurodyta ir tai, kad nagrinėjamu atveju blokavimo siekiama dėl ieškovų komercinio intereso, ir kad su tuo susijos išlaidos yra natūrali ieškovų verslo išlaidų dalis (aptariamo sprendimo 35 punktas). Tokia išvada ne visais atvejais visa apimtimi gali būti taikoma bylose pagal autorių teisių turėtojų, kurie neretai yra ne komercinės įmonės, o fiziniai asmenys, ieškinį.

138.  Atsižvelgdama į aptartą Europos valstybių teismų praktiką ir Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prieigos prie linkomanija.net ribojimai turi būti taikomi ieškovės sąskaita. Tokį nesutikimą kolegija grindžia toliau dėstomais argumentais.

139.  Pirma, kaip jau minėta, Lietuvoje galiojantys teisės aktai, kitaip nei Jungtinės Karalystės teismų precedentai, laikomi šios valstybės teisės šaltiniais, tiesiogiai nenumato jokių išimčių iš bendrųjų vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies taikymo atveju. Tokių išimčių nėra pagrindo kildinti ir iš atitinkamų ES direktyvų nuostatų, nebent konkrečioje byloje teismas nustatytų, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas teisių turėtojui yra būtinas siekiant užtikrinti tarpininkui nustatyto draudimo proporcingumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, atsakovės nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog su prieigos prie svetainės linkomanija.net ribojimu susijos išlaidos yra itin didelės ir ypač neigiamai paveiktų jų komercinę veiklą; be to, atsakovės turi pareigą blokuoti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių pagal kitus galiojančius teisės aktus, todėl neabejotinai turi ar privalo turėti tam reikalingas technines priemones. Taigi, pagrindo spręsti, kad draudimo įgyvendinimo išlaidų perkėlimas ieškovei šiuo atveju yra būtinas, kad nebūtų paneigta ar ypatingai apribota atsakovių teisė į verslą, nėra.

140.  Antra, tai, kad įstatymo leidėjo ketinimas nebuvo perkelti atitinkamas išlaidas autorių teisių turėtojams, kolegijos vertinimu, iš dalies patvirtina 2018 m. lapkričio 8 d. priimti ATGTĮ 78 straipsnio pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2019 m. balandžio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XIII-1612), pagal kuriuos teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas autorių teisių saugomo turinio pažeidimas, turės ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija pagal autorių teisių subjektų kreipimąsi. Įstatyme, įtvirtinant tokį alternatyvų teisminiam autorių teisių turėtojų teisių gynimo mechanizmą, nenumatyta, kad privalomojo nurodymo davimas ar vykdymas būtų siejamas su autorių teisių turėtojo pareiga padengti šio nurodymo vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio procedūra jau įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnyje, pagal kurį Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-634 patvirtintoje Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkoje nenumatyta, kad tinklo paslaugų teikėjas galėtų reikalauti padengti tokio privalomo nurodymo vykdymo išlaidas, nepaisant to, kad tinklo paslaugų teikėjas šiuo atveju taip pat atlieka tik techninį vaidmenį. Iš aptariamų teisės aktų nuostatų, kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad Lietuvos įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, jog interneto prieigos paslaugų teikėjų pareiga prisidėti prie teisės pažeidimų interneto tinkle pašalinimo apima ir jų pareigą prisiimti su tuo susijusias proporcingas išlaidas.

141.  Trečia, ieškovė šioje byloje reikalavo taikyti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pritaikė abstraktų draudimą, kuriame nėra nurodyta, kokių konkrečiai prieigos prie svetainės linkomanija.net blokavimo priemonių atsakovės turi imtis, palikdamas tokį pasirinkimą pačioms atsakovėms. Taip atsakovės turi galimybę pasirinkti priemones, kurios geriausiai atitinka jų išteklius ir galimybes, t. y. atsakovių verslo laisvė yra apsaugota nuo perteklinių ribojimų, susijusių su neproporcingomis draudimo įgyvendinimo išlaidomis. Priešingai, skundžiamu sprendimu suteikus galimybę pasirinkti taikytiną priemonę atsakovėms, tačiau įpareigojus ieškovę padengti šios priemonės įgyvendinimo išlaidas, gali susidaryti situacija, kai atsakovės pasirinks taikyti pačią brangiausią prieigos blokavimo priemonę, o ieškovė galimybės prieštarauti tokiam pasirinkimui iš esmės neturės, atsižvelgiant į aiškiai suformuluotą teismo įpareigojimą priemonę taikyti būtent atsakovių, o ne ieškovės, pasirinkimu. Kadangi konkrečios prieigos blokavimo priemonės nagrinėjamoje byloje nebuvo analizuojamos ir kiekvienos jų taikymo išlaidos teismui nėra žinomos (iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad dalis galimų blokavimo priemonių su dideliais kaštais nesusijusios, tačiau kai kurios jų (pavyzdžiui, URL blokavimo technologija) gali pareikalauti didesnių investicijų, kolegija neturi galimybių įvertinti, ar tokia situacija nesukeltų pernelyg sunkių turtinių padarinių ieškovei ir kartu neatgrasytų teisių turėtojų ateityje savo pažeistas teises ginti ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu.

142.  Galiausiai, kolegijos vertinimu, vertinant susijusių interesų pusiausvyrą svarbu ir tai, kad nagrinėjamos bylos ieškovė yra ne verslo subjektas, o autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, nesiekianti komercinių tikslų, todėl jos dėl teismo sprendimo įgyvendinimo patirtinų išlaidų, kitaip nei prekių ženklų savininkų teisių gynimo atveju, negalima priskirti natūralioms verslo išlaidoms. Dėl šios priežasties, nesant konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog šioje byloje priimto sprendimo įgyvendinimo išlaidos yra atsakovėms nepakeliamos ir iš esmės sutrikdytų jų verslą, konstatuotina, jog atsakovės turi prisiimti tokias išlaidas kaip savo ES teisėje numatytos pareigos prisidėti prie kovos su autorių teisių pažeidimais dalį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

143.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkina ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, iš sprendimo pašalindama nurodymą, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovių valdomuose tinkluose draudimas turi būti įgyvendintas ieškovės asociacijos „LATGA“ sąskaita. Kitą skundžiamo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka nepakeistą, atmesdama atsakovių apeliacinius skundus.

144.  Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui duomenis apie turėtas 5 239,30 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas (ieškovės 2018 m. gruodžio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, taip pat į tai, kad atsiliepimas buvo teikiamas į septynių atsakovių apeliacinius skundus, ieškovės turėtas advokato pagalbos išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis, todėl iš apeliaciniame procese dalyvaujančių atsakovių ieškovei priteisia po 759,18 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

145.  2019 m. sausio 15 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomų 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių. Kadangi šis prašymas teismui pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, ir ieškovė nepateikė jokių argumentų, galinčių pateisinti tokį vėlavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytų išlaidų ieškovei iš atsakovių nepriteisia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 98 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą, kad prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovių valdomuose tinkluose draudimas turi būti įgyvendintas ieškovės asociacijos „LATGA“ sąskaita. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“, akcinės bendrovės „Telia Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“, uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ po 759,18 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 18 cnt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teismo išlaidų ieškovei asociacijai „LATGA“.

Teisėjos               Goda Ambrasaitė - Balynienė

          Danguolė Martinavičienė

          Aldona Tilindienė