Литва

Civilinė byla Nr. e3K-3-207-823/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01171-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko Herba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko Herba“ ieškinį atsakovei „Ebro Foods, S. A.“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.    Ginčo esmė

1.  Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių suklaidinimo galimybės vertinimą, kai sutampa silpną skiriamąjį požymį turintis prekių ženklų elementas, taip pat teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, kai teisme yra pareiškiamas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo, priimto išnagrinėjus protestą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, aiškinimo ir taikymo.

2.  Ieškovė UAB ,,Eko Herba“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (panaikinti) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir palikti galioti prekių ženklo EKO HERBA (Nr. 74459) registraciją, o atsakovės „Ebro Foods, S. A.“ protestą atmesti. 

3.  Ieškovė nurodė, kad jos vardu buvo registruotas nacionalinis prekių ženklas EKO HERBA (fig., Nr. 74459), ženklo paraiškos padavimo data 2016 m. sausio 12 d., ženklas registruotas 30 klasės prekėms „kava, arbata, kakava ir kavos pakaitalai; ryžiai; tapijoka ir sago kruopos; miltai ir grūdų produktai; duona, pyragai ir konditerijos gaminiai; ledai; cukrus, medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska; garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas“ (toliau – ir užprotestuotas ženklas). 

4.  Atsakovės vardu registruoti Europos Sąjungos prekių ženklai HERBA (fig., Nr. 010387538), paraiškos padavimo data 2011 m. lapkričio 3 d., ženklas registruotas 5 klasės prekėms „maistas (kūdikiams)“, 29 klasės prekėms „mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; paruošti valgiai iš mėsos, žuvies, paukštienos ir žvėrienos; mėsos ekstraktai; konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; gatavi daržovių patiekalai; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai; bulvių dribsniai; sriubos; sultiniai“, 30 klasės prekėms „ryžiai, ryžių produktai, paruošti patiekalai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra ryžiai, ryžių kepiniai; tapijoka, sago kruopos; maistiniai miltai, bulvių miltai, miltiniai patiekalai, grūdų produktai, makaronai, manų kruopos, duona, džiūvėsėliai, duona su česnaku ir petražolėmis; ledai; mielės, kepimo milteliai; druska, garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas“, ir HERBA FOODS (fig., Nr. 011822491), paraiškos padavimo data 2013 m. gegužės 16 d., ženklas registruotas 5 klasės prekėms „higienos preparatai medicinos reikmėms; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai“, 29 klasės prekėms „mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; paruošti mėsos patiekalai, žuvis, negyvi naminiai paukščiai ir žvėriena; konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; gatavi daržovių patiekalai; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai; pienas ir pieno produktai; bulvių dribsniai“, 30 klasės prekėms „ryžiai, ryžių produktai, patiekalai, kurių didžiąją dalį sudaro ryžiai, ryžių trapučiai; miltų mišiniai maistui, bulviniai miltai, vartojimui paruošti patiekalai su makaronais; grūdai; miltiniai maistiniai makaronai; manų kruopos, duona, duonos trupiniai, česnakinė duona; ledai; kepimo milteliai; ledas“.

5.  2017 m. vasario 9 d. atsakovė Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – ir Apeliacinis skyrius) padavė protestą Nr. PNZ-541, prašydama pripažinti negaliojančia UAB „Eko Herba“ priklausančią prekių ženklo EKO HERBA registraciją Nr. 74459 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinis skyrius skundžiamu 2018 m. sausio 30 d. sprendimu tenkino atsakovės protestą ir pripažino užprotestuoto ženklo registraciją Nr. 74459 negaliojančia.

6.  Ieškovės teigimu, atlikus ginčo prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą, atsižvelgiant į ginčo ženklų skiriamuosius bei dominuojančius elementus, nebuvo pagrindo ieškovės prekių ženklą pripažinti klaidinamai panašiu į atsakovės prekių ženklus. Žodinis žymuo HERBA Apeliacinio skyriaus nepagrįstai buvo pripažintas žymeniu, lemiančiu ieškovės ir atsakovės prekių ženklų panašumą. Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalį žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas ar įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (2 punktas) arba jeigu dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu (3 punktas). „Lotynų-lietuvių kalbos žodyne“ žodžio HERBA reikšmė nurodoma kaip: 1) žolė, 2) želmuo, 3) vaisiai ir daržovės. Be to, jis labai artimas angliškam žodžiui herb, kuris gali reikšti: 1) augalą, žolę (vaistinį prieskonį), 2) žolelę, 3) vaistažolę. Dėl lotynų ir anglų kalbų populiarumo žodinis elementas HERBA yra plačiai paplitęs tiek Lietuvoje, tiek Europoje, naudojamas daugelyje kitų prekių ženklų, kurie skirti 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Žymuo HERBA negalėtų būti registruojamas kaip savarankiškas prekių ženklas ir negali suteikti atsakovei jokių išskirtinių teisių į jį. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženkluose esantis elementas HERBA vertintinas kaip labai silpnas, šis žymuo negali būti pagrindinis skiriamasis elementas, lyginant ieškovės ir atsakovės prekių ženklus. Atsakovės ženklai gali būti saugomi tik kaip visuma, todėl žodinis elementas HERBA negali lemti užprotestuoto ženklo ir atsakovės ženklų klaidinamo panašumo. Ženkluose naudodama bendrinį, jokio skiriamojo požymio neturintį žodį, kuris visuotinai naudojamas atitinkamos kategorijos prekėms ir paslaugoms žymėti ir yra silpnas prekės ženklo elementas, atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką ir negali remdamasi šiuo elementu reikalauti pripažinti kito prekės ženklo registraciją negaliojančia. Ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo į atsakovei priklausančius prekių ženklus konstatavimas reikštų ženklo, kuris PŽĮ prasme negali būti prekių ženklu, „uzurpavimą“.

7.  Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklais žymimos tos pačios klasės prekės (pagal Nicos klasifikaciją 30 klasės prekių spektras yra labai platus), ieškovės prekių ženklu žymimos prekės skiriasi nuo atsakovės prekių ženklais žymimų prekių savo rūšimi, paskirtimi, realizavimo sąlygomis, vartojimo būdu. Ieškovė prekių ženklu žymi žolelių arbatą ir prieskonius, o atsakovė priklauso įmonių grupei, kuri užsiima ryžių ir makaronų produktų prekyba ir gamyba ir žymi tokio pobūdžio prekes. Be to, skiriasi ir lyginamais prekių ženklais pažymėtų prekių realizavimo sąlygos – ieškovė savo prekių ženklu pažymėta produkcija prekiauja turguose ir mugėse, o atsakovės produkcija Lietuvoje apskritai nėra prekiaujama.

8.  Atsakovė „Ebro Foods, S. A.“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei buvo suteiktos visos galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, pateikiant atsiliepimą į protestą per PŽĮ nustatytą ir Apeliacinio skyriaus pranešime Nr. 2R-163 nurodytą terminą (t. y. iki 2017 m. gegužės 14 d.), tačiau ieškovė minėtos pareigos nevykdė ir laiku atsakymo į protestą neteikė. Kadangi ieškovė per nustatytą terminą nepateikė motyvuoto atsakymo į protestą, laikoma, kad ji atsisakė dalyvauti protesto nagrinėjime. Kadangi įstatymo nustatyta tvarka bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka ieškovė savo teisių apskritai negynė, tai yra savarankiškas pagrindas jos ieškinį atmesti.

9.  Atsakovės teigimu, jos protestas buvo tenkintas pagrįstai. Apeliacinis skyrius teisingai nustatė, kad sutampa lyginamų ženklų žodžiai HERBA, jie yra ženklų kompozicijų centre. Žodis HERBA rašomas didžiosiomis raidėmis, dominuoja horizontalus išdėstymas, augaliniai motyvai, spalvos siejasi su augalais. Žodinio elemento HERBA identiška prasminė semantinė asociacija su anglų kalboje vartojamais žodžiais herb, herbal (augalai, žolelės) dar labiau didina lyginamųjų ženklų panašumą. Tuo tarpu ieškovės prekių ženkle naudojamas žodis EKO yra nuoroda į ekologiškus produktus, siejamas su aplinka ir nelemia ženklo suvokimo įspūdžio. Taigi, ženklai yra neabejotinai panašūs. Taip pat buvo pagrįstai nustatyta, kad ieškovei priklausantis protestuojamas ženklas užregistruotas tapačioms prekėms, kaip ir ženklas HERBA bei HERBA FOODS, tai yra augalinės kilmės maisto produktai, parduodami tose pačiose parduotuvėse, tuose pačiuose arba gretimuose skyriuose (lentynose), gali būti vartojami kartu ir skirti tiems patiems vartotojams. Atsakovės prekių ženklus HERBA ir HERBA FOODS ir ieškovės prekių ženklą vidutiniškai atidus, paprastas, protingas vartotojas sutapatintų ir todėl, kad prekės, kuriomis žymimi šie ženklai, yra santykinai pigios, todėl vartotojai jų atribojimui negali skirti daug dėmesio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

10.  Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino ir Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2Ap-1896 paliko nepakeistą.

11.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prekių ženklai HERBA ir HERBA FOODS yra ankstesni prekių ženklai PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nei ieškovės prekių ženklas EKO HERBA. 

12.  Teismas sprendė, kad Apeliacinis skyrius padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės prekių ženklų suvokimo įspūdį, atsižvelgiant į vizualų kriterijų, lemia žodinis elementas HERBA, kuris abiejuose ženkluose yra ryškus ir aiškiai įskaitomas. Prekių ženkle HERBA žodinis elementas HERBA yra pagrindinis ir dominuojantis, o prekių ženkle HERBA FOODS jis yra pirmasis, todėl taip pat gali būti laikomas dominuojančiu ir sukeliančiu pirmąjį vartotojo įspūdį apie prekių ženklą. Be to, antrasis žodis FOODS, esantis atsakovės prekių ženkle HERBA FOODS, tiesiogiai apibūdina ženklu žymimas 29 ir 30 klasių prekes ir yra skiriamojo požymio neturintis elementas, o spalvotieji vaizdiniai elementai prekių ženkluose yra labiau dekoratyvinio pobūdžio. Ieškovės prekių ženkle EKO HERBA kompozicijos centre yra žodis HERBA. Virš jo esantis elementas EKO nėra tiek stilizuotas, kad nebūtų perskaitomas kaip EKO. Šis žodis nurodo sąsają su aplinka, ūkiu ir dabartinėje kalboje vartojamas kaip nuoroda į ekologiškus produktus, todėl yra aprašomojo pobūdžio elementas, nelemiantis ženklo suvokimo įspūdžio. Ženkle panaudoti grafiniai elementai (fonas, augaliniai ornamentai) yra dekoratyvinio pobūdžio, stilizuotai įrėminantys žodį HERBA. Ieškovės prekių ženklo žodinė dalis HERBA, neskaitant šiek tiek kitokio šrifto, kuriuo yra užrašyta, ir nežymaus žalios spalvos atspalvio, yra tapati atsakovės prekių ženkluose esančiai žodinei daliai HERBA. Šių kompozicijos centre esančių žodžių pasikartojimas lemia, kad lyginami ženklai yra panašūs tiek vizualiai, tiek ir fonetiškai. Lyginamų prekių ženklų vizualų panašumą sustiprina dar ir tai, kad tarp ženkluose panaudotų grafinių elementų taip pat yra panašumų – žodžių HERBA parašymas didžiosiomis raidėmis, žalia spalva, horizontalus išdėstymas, augaliniai motyvai. 

13.  Vertindamas ginčo prekių ženklus semantiniu požiūriu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad elementas HERBA yra dirbtinis, nes šio žodžio lietuvių kalboje nėra, taip pat jis nėra nurodytas kaip tarptautinis žodis. Minėtas žodis galėtų kelti semantines asociacijas su anglų kalbos žodžiais herb ar herbal (žolė, žolelių), tačiau tokiu būdu identiškos prasminės asociacijos tik dar labiau padidina lyginamų ženklų panašumą. 

14.  Teismas nustatė, kad ieškovės prekių ženklas registruotas panašioms prekėms kaip ir atsakovės prekių ženklai, būtent – 30 klasės prekių sąrašuose išvardytoms prekėms, kurios yra augalinės kilmės maisto produktai, parduodami tose pačiose parduotuvėse, tuose pačiuose ar gretimuose skyriuose, jie gali būti vartojami kartu ir skirti tiems patiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, kur faktiškai prekiauja ieškovė ir atsakovė. Kadangi lyginamieji prekių ženklai yra panašūs bei registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

15.  Pirmosios instancijos teismas nurodė neanalizuosiantis ieškovės argumentų dėl atsakovės prekių ženklo HERBA atitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams ir ieškovės juridinio asmens pavadinimo pirmumo, kadangi šie argumentai nebuvo ikiteisminio nagrinėjimo Apeliaciniame skyriuje dalykas, o ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti atsakovės prekių ženklų registraciją negaliojančia.

16.  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17.  Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių ženklai HERBA, HERBA FOODS bei EKO HERBA yra vizualiai, fonetiškai, iš esmės ir semantiškai panašūs. Tiek atsakovės prekių ženkluose HERBA, HERBA FOODS, tiek ieškovės prekių ženkle EKO HERBA suvokimo įspūdį lemia dominuojantis tas pats žodinis elementas HERBA, parašytas didžiosiomis raidėmis, šiek tiek žemiau centrinės ženklų dalies, horizontaliai, žalia skirtingų atspalvių spalva, lemiantis vizualinį lyginamųjų žymenų panašumą. Prekių ženkluose HERBA FOODS ir EKO HERBA panaudoti kiti vaizdiniai, grafiniai elementai yra labiau dekoratyvinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prekių ženklo HERBA FOODS antrasis žodis FOODS tiesiogiai apibūdina ženklu žymimas 29 ir 30 klasių prekes ir yra skiriamojo požymio neturintis elementas; tuo tarpu ieškovės prekių ženklo EKO HERBA elementas EKO yra aprašomojo pobūdžio elementas, nelemiantis ženklo suvokimo įspūdžio – dabartinėje kalboje jis vartojamas kaip nuoroda į ekologiškus produktus. Lyginamų prekių ženklų elementai FOODS ir EKO nėra pakankami tam, kad pašalintų lyginamųjų ženklų panašumą, atsižvelgiant į tai, kad visų ginčo prekių ženklų elementas HERBA yra dominuojantis. Identiškos prasmės asociacijos (sutampantis ginčo ženklų žodis HERBA galėtų kelti asociacijas su anglų kalbos žodžiais herb arba herbal (žolė, žolelių)) dar labiau padidina lyginamų ženklų panašumą. Panašumą lemia ir paties žodžio HERBA išdėstymas, pateikimas.

18.  Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad lyginamųjų ženklų sukeliamas bendras įspūdis yra labai panašus, pripažino, kad to pakanka suklaidinimo galimybei konstatuoti, net ir atsižvelgiant į elemento HERBA aprašomąjį pobūdį, o tam tikri fonetiniai, vaizdinių elementų skirtumai nėra pakankami lyginamų prekių ženklų panašumui paneigti.

19.  Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad skundžiamu sprendimu atsakovei nebuvo suteikta išskirtinė teisė naudoti aprašomojo pobūdžio elementą HERBA – šioje byloje buvo pasisakyta tik dėl konkretaus šį elementą turinčio ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo į ankstesnius atsakovės prekių ženklus, neapimant visų galimų šio elemento naudojimo prekių ženkluose variacijų.

20.  Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės argumentai, jog atsakovės prekių ženklas HERBA apskritai neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negalėtų būti registruojamas kaip savarankiškas prekių ženklas, kad šis žymuo nesuteikia atsakovei išskirtinių teisių; kad ieškovės prekių ženklas atitinka ieškovės, kaip juridinio asmens, pavadinimą, kuris buvo įregistruotas anksčiau nei atsakovės prekių ženklai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nebuvo nagrinėti ikiteismine tvarka Apeliaciniame skyriuje, o ieškiniu ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti atsakovės prekių ženklų registraciją negaliojančia.  

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

21.  Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus: pakeisti Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir palikti galioti prekių ženklo EKO HERBA (Nr. 74459) registraciją, o atsakovės „Ebro Foods S. A.“ protestą atmesti. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.    Bylą nagrinėję teismai apsaugą suteikė išimtinai aprašomojo pobūdžio prekės ženklo elementui HERBA, dėl kurio sutapimo pripažino ginčo ženklų klaidinamą panašumą. Tokie teismų veiksmai prieštarauja PŽĮ, galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d., 6 straipsniui ir 8 straipsnio 1 daliai. Toks netinkamas materialiųjų teisės normų pritaikymas taip pat lėmė nukrypimą nuo susiformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią aprašomieji elementai yra laikomi turinčiais silpną skiriamąjį požymį ir vien jų pasikartojimas prekių ženkluose negali lemti visuomenės suklaidinimo galimybės.

21.2.    Ieškovė pagrindė, kad elementas HERBA yra nusistovėjęs prekybos praktikoje (tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos), šį elementą savo prekių ženkluose naudoja aibė kitų subjektų, žymėdami prekių grupes, kurios būna pakankamai skirtingos (pavyzdžiui: arbatos ir kosmetiniai kremai; prieskoniai ir vaistai; kiti įvairus augalinės kilmės produktai), tačiau teismai šią aplinkybę ignoravo nurodydami, kad šis žodis nėra nei anglų, nei lietuvių kalbos, todėl negali būti pripažintas bendriniu. Atsakovė yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkė, todėl sprendžiant, ar šis žodinis elementas yra bendrinis, reikia nagrinėti ne tik lietuvių kalbos ir tarptautinius žodžius, bet turi būti atsižvelgiama į tai, kokie žodžiai Bendrijos lygiu ar atskirose valstybėse narėse galėtų būti pripažinti bendriniais ir nusistovėjusiais komercinėje praktikoje. Ieškovė pateikė įrodymą, kad žodis herba yra lotynų kalbos, kuri iš esmės sudaro visų dabartinių romanų kalbų pagrindą ir taip pat yra padariusi didelę įtaką kitoms Europos Sąjungoje vyraujančioms kalbų grupėms. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklų 7 straipsnio 1 dalies d punkto nuostata, kuria remiantis neregistruojami (taip pat ir nesaugomi) prekių ženklai, sudaryti tik iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniai, neišskiria nė vienos valstybės narės kalbos. Tai reiškia būtinybę atsižvelgti į visų valstybių narių kalbas.

21.3.   Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties absoliutiems prekių ženklo reikalavimams, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų laisvi ir prieinami visiems. Laisvi turi likti tokie žymenys, kurie yra plačiai naudojami, nusistovėję ir kurių priskyrimas vienam subjektui pažeistų lygiateisiškumo principą ir sukeltų nepatogumų vartotojams, o tam tikrais atvejais net galėtų riboti konkurenciją (Europos Sajungos Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-37/03 P; 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje C-173/04 P). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad kai toks pat elementas yra naudojamas keleto bendrovių, prekiaujančių tokio pat ar panašaus pobūdžio produkcija, ir yra registruota ar pareikšta registruoti nemažai prekių ženklų, kuriuose naudojamas minėtas žymuo (su kitais elementais), toks žymuo negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu šiuose prekių ženkluose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2009).

21.4.    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prekių ženklų teisė neturi tapti priemone „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2011). Nepaisant to, ginčo situacijoje priimtas sprendimas suteikė galimybę atsakovei „uzurpuoti“ žymenį HERBA, kuris prekių ženklų teisės prasme jokiais būdais negalėtų būti laikomas atitinkančiu prekių ženklams keliamus reikalavimus ir taip pat negalėtų atlikti prekių ženklo funkcijų.

21.5.   Teismai, atsisakę nagrinėti didžiąją dalį ieškovės atsikirtimų vien dėl to, kad ji nėra pareiškusi reikalavimo nuginčyti atsakovės prekės ženklo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, jeigu atsikirtimai galėtų būti savarankiško ieškinio (priešieškinio) dalyku, tai vien tas faktas, jog reikalavimai nereiškiami, nereiškia, jog atsikirtimai neturėtų būti nagrinėjami ir kad jie negali nulemti ginčo baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018), pažeidė PŽĮ 5 straipsnį, reglamentuojantį kombinuotų prekių ženklų registracijos galimybę, bei PŽĮ 8 straipsnį, kuris reglamentuoja, kad prekių ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, ir egzistuoja teisė prašyti tam tikrų elementų pripažinimo nesaugotinais, neginčijant tokio ženklo registracijos. Ieškovė, nesiekdama ginčyti atsakovės prekių ženklų registracijos, turėjo teisę atsikirtimų forma pasisakyti dėl galimybės saugoti vieną iš kombinuoto ženklo elementų, kurio tariamas klaidinamas panašumas lėmė užprotestuoto ženklo registracijos panaikinimą. Nors byloje nėra ginčo, kad atsakovės prekių ženklai yra saugomi kaip visuma, tačiau buvo keliamas klausimas, ar ginčo ženklų panašumas galėjo būti išimtinai susietas tik su vienu kombinuotų ženklų elementu HERBA, kuris atskirai negalėtų būti saugomas. Būtų neproporcinga ginčyti ženklų registraciją, kai argumentais siekiama pagrįsti, kad tam tikri šio ženklo elementai yra nesaugomi (PŽĮ 8 straipsnis).

2.    Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.    Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl PŽĮ 61 straipsnio 2 dalies, kuria remiantis motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas ikiteisminėje stadijoje laikomas atsisakymu dalyvauti procese, aiškinimo ir taikymo, nors vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas. Nagrinėjamas teisminis ginčas negali būti vertinamas atsietai nuo šalių elgesio ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu, kadangi šiuo atveju vertinamas Apeliacinio skyriaus privaloma ikiteismine tvarka priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovė bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka savo teisių apskritai negynė: ne tik aiškiai atsisakė dalyvauti protesto nagrinėjime ikiteismine tvarka, per PŽĮ nustatytą trijų mėnesių terminą nepateikdama motyvuoto atsakymo į atsakovės protestą, bet ir neįspėjusi nei šalių, nei ginčą nagrinėjančio Apeliacinio skyriaus, neatvyko į savo pačios prašymu paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Tai, kad PŽĮ 18 straipsnis nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką dėl prekių ženklų registravimo, o PŽĮ 61 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato atsiliepimo nepateikimo laiku pasekmes, lemia, kad ieškovė ieškiniu gali kelti tik tuos argumentus, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka pateikė bylą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjančiai institucijai kartu su motyvuotu atsakymu į protestą arba bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu. Pripažinus, kad Valstybiniam patentų biurui bet kada gali būti pateikiami „rašytiniai paaiškinimai“, kurie faktiškai atitinka atsiliepimą į pateiktą protestą, taip pat vėliau neužkertant ieškovei galimybės kelti naujus motyvus ir reikalavimus teisme, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija teisiškai taptų nereikšminga, o PŽĮ 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – neturinčia jokios praktinės reikšmės.

22.2.    Apeliacinis skyrius ir teismai vertino ieškovės prekių ženklo ir atsakovės prekių ženklų panašumą, lygindami ne tik pasikartojantį elementą HERBA, bet ir šiuos ženklus kaip visumą, t. y. bendrą ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį, kaip to reikalauja tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose. Bendrą ženklų suvokimo įspūdį daugiausiai nulemia žodinis elementas HERBA, kuris abiejuose ženkluose yra ryškus ir aiškiai įskaitomas, todėl teismų pagrįstai buvo pripažintas dominuojančiu. Tačiau ginčo ženklai pripažinti klaidinamai panašiais ne vien dėl dominuojančio elemento, bet ir dėl jų bendro vaizdinio bei semantinio panašumo.

22.3.    Ieškovė tik apsiriboja konstatavimu, neva žodis HERBA yra aprašomojo pobūdžio ir dėl to negali būti saugomas, tačiau net neneigia, kad šis elementas yra dominuojantis ginčo prekių ženkluose ir kad ginčo prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir iš esmės semantiškai panašūs, registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti.

22.4.    Pasisakydamas dėl silpnų ar skiriamojo požymio neturinčių prekių ženklo elementų įtakos vertinant suklaidinimo galimybę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal vieną iš prekių ženklų teisėje esančių taisyklių nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Tai reiškia, kad jie gali atsikartoti skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose. Tačiau nurodyta taisyklė yra bendra ir neturėtų būti taikoma visais atvejais (t. y. neturėtų būti suprantama kaip absoliuti). Atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnas ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Silpnas prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog šis negali būti dominuojantis elementas – dėl jo vietos ženkle arba dydžio jis gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų prisimenamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Pripažinus elementą HERBA aprašomuoju, nesaugomu ar silpnu, tai neturėtų teisinės reikšmės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo vertinimui, kadangi bet kokiu atveju elementas HERBA išliktų dominuojantis ir dėl to į jį būtų atsižvelgta vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl prekės ženklų panašumo.

22.5.    Lyginami elementai HERBA yra dirbtiniai semantiniu požiūriu, nes žodžio herba nėra lietuvių kalboje, taip pat tai nėra tarptautinis žodis. Vien tai, kad toks žodis yra lotynų kalboje, nereiškia, kad toks žodis yra plačiai naudojamas ar nusistovėjęs, kadangi ši kalba yra nevartojama ir dėl to kartais vadinama mirusia. Teismai neturėjo jokios pareigos atsižvelgti į kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės kalbas (ženklo registracija ginčijama tik Lietuvoje), tačiau, net jei ir turėtų tokią pareigą, pamatytų, kad daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių kalbose žodis herba ar kitoks panašus žodis, apibūdinantis arbatą, nėra vartojamas. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo ženkluose sutampantis žodis HERBA galėtų kelti asociacijas su anglų kalbos žodžiais herb arba herbal (žolė, žolelių), tačiau identiškos prasmės asociacijos (atsižvelgiant į prekių, kurioms žymėti registruoti ginčo ženklai, pobūdį) tik dar labiau padidina lyginamų ženklų panašumą (ženklai yra semantiškai panašūs).

22.6.    Šiuo atveju neturi būti kalbama vien apie žodinį elementą HERBA ir jo reikšmę bei panašumą į žodį arbata ar kitokį žodį kitose kalbose, nes ieškovės prekių ženklas, kaip ir atsakovės prekių ženklai, yra registruotas ne tik arbatai. Nagrinėjant lyginamų prekių ženklų panašumo klausimą turi būti vertinamos visos prekių grupės, kurioms ženklai yra registruojami.

22.7.    Atsakovė „neuzurpavo“ elemento HERBA ir priimti teismų sprendimai nesuteikė atsakovei išimtinių teisių naudoti šį elementą. Ieškovė akivaizdžiai painioja ir sutapatina prekių ženklų kaip visumos apsaugą ir jų atskirų elementų apsaugą. Teismai, nagrinėdami bylą, pasisakė dėl konkretaus užprotestuoto ženklo ir konkrečių atsakovės ženklų klaidinamo panašumo, o ne vertino, ar atsakovė turi išimtinę teisę naudoti elementą HERBA.

22.8.    Ieškovė, nurodydama, kad žodinis elementas HERBA yra bendrinis, visiškai neoriginalus ir todėl net nesaugomas, kartu nenurodė, kuris tuomet elementas turėjo būti pripažintas pagrindiniu tiek ieškovės prekių ženkle, tiek atsakovės prekių ženkluose, kodėl apskritai ieškovės prekių ženklas, nesant jame jokio „saugotino“ elemento, turėtų būti registruotas ir saugomas.

22.9.    Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog tai, kad ji nereiškė reikalavimo pripažinti atsakovės prekių ženklų registraciją negaliojančia, buvo vienintelė priežastis, nulėmusi teismų atsisakymą nagrinėti jos argumentus, kadangi teismai taip pat nurodė, kad ieškovė nebuvo jų pateikusi ikiteisminės stadijos metu.

22.10.  Ieškovės argumentai buvo susiję ne su atsakovės prekių ženklo HERBA atskiru elementu, kaip nurodoma kasaciniame skunde, o su pačiu žymeniu, t. y. buvo kvestionuojama prekių ženklo HERBA atitiktis PŽĮ 6 straipsnio 1 daliai ir atitinkamai atsakovės teisės į prekių ženklą HERBA. Teismai išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl žodinio elemento HERBA reikšmės prekių ženkluose, o ieškovės argumentus dėl prekių ženklo HERBA galiojimo pagrįstai atmetė. Lygiai taip pat argumentai dėl ieškovės teisių į jos pavadinimą pažeidimo turėjo būti keliami arba reiškiant protestą tuo metu, kai atsakovės prekių ženklai buvo registruojami, arba pareiškiant atskirą ieškinį.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl suklaidinimo galimybės vertinimo, kai sutampa silpną skiriamąjį požymį turintis prekių ženklų elementas

3.    Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus atsakovės protestą, panaikinimo. Taigi, nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktuali PŽĮ redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d. (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-549 redakcija).

4.    Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

5.    Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia minėtos teisės normos pagrindu, turi būti nustatyta kumuliatyvių sąlygų visuma: ieškovui priklausantis prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas; lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs; prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios; turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 34 punktą).

6.    Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinių kriterijų, reikšmingų suklaidinimo galimybės vertinimui, nustatymas ir jų pritaikymas konkrečiai faktinei situacijai yra teisės klausimas, dėl kurio gali pasisakyti kasacinis teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).

7.    Vienas iš reikšmingų veiksnių, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, yra ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis. Prekių ženklo skiriamasis požymis nustatomas visų pirma pagal to prekių ženklo savybes, įskaitant tai, ar jame yra (arba nėra) elementų, apibūdinančių prekes ar paslaugas, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas. Nuo prekių ženklo skiriamosios (identifikacinės) funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo atveju bus skirtinga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Kai sprendžiama dėl ženklo apsaugos apimties, inter alia (be kita ko), dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

8.    Ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, kuris lemia tokiam prekių ženklui suteikiamą apsaugą, reikia skirti nuo sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamojo požymio, kuris lemia jo gebėjimą būti dominuojančiu bendrame prekių ženklo sukuriamame įspūdyje. Apibūdinamieji, neturintys skiriamojo požymio ar turintys tik silpną skiriamąjį požymį sudėtinio prekių ženklo elementai paprastai turi mažesnę reikšmę analizuojant žymenų panašumą nei elementai, turintys stipresnį skiriamąjį požymį (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimo byloje C-705/17 53 par.). Taigi, sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamąjį požymį reikia išnagrinėti žymenų panašumo vertinimo etape, t. y. prekių ženklų komponento skiriamojo požymio analizė sudaro prekių ženklų palyginimo dalį. Tuo tarpu ankstesnio prekių ženklo kaip visumos skiriamojo požymio analizė yra reikšminga atliekant bendrąjį suklaidinimo galimybės vertinimą. 

9.    Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ginčo prekių ženklai turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų elementus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 26 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

10.  Vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Nėra teisinga atsisakyti palyginti žymenų elementus vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie yra mažesni nei kiti žymenų elementai arba neturi skiriamojo požymio. Kiekvienu atveju reikia išanalizuoti žymens sudėtinius elementus ir santykinę jų reikšmę visuomenės suvokimui, siekiant nustatyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami žymenys sukuria minėtos visuomenės atmintyje. Taigi negalima iš anksto ir bendrai manyti, kad į apibūdinamuosius žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementus reikėtų neatsižvelgti vertinant jų panašumą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo byloje C-705/17 49 par.).

11.    Minėta, kad, vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 42–43 punktus).

12.  Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo. Tiesiogiai prekių (paslaugų) savybes aprašantys žymenys laikytini aprašomaisiais, t. y. neturinčiais jokio skiriamojo požymio. Žymens skiriamojo požymio stiprumas nagrinėjamu atveju vertintinas atsižvelgiant į prekes, kurioms registruotas užprotestuotas ieškovės prekių ženklas.

13.  Tiek Apeliacinis skyrius, tiek bylą nagrinėję teismai sutampantį ginčo prekių ženklų žodinį elementą HERBA pripažino silpną skiriamąjį požymį turinčiu elementu. Ši bylą nagrinėjusių teismų išvada yra teisiškai pagrįsta.

14.  Šalys iš esmės neginčija bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad elementas HERBA dėl asociacijų su anglų kalbos žodžiais herb arba herbal gali būti vartotojo asocijuojamas su augalinės kilmės maisto produktais, t. y. šis elementas užsimena apie tam tikras 30 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekių, kurios daugiausia apima augalinės kilmės maisto produktus, savybes. Kita vertus, nėra jokio pagrindo teigti, kad elementas HERBA šių prekių savybes aprašo tiesiogiai ir todėl turėtų būti laikomas jokio skiriamojo požymio neturinčiu elementu. Ieškovės argumentai, susiję su šio elemento paplitimu kitų ūkio subjektų prekių ženkluose, galėtų pagrįsti tik šio elemento skiriamojo požymio silpnumą (bet ne jo nebuvimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013); ši aplinkybė taip pat pati savaime nepatvirtina, kad ginčo žymuo dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendrinis. Taigi, elementas HERBA bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo vertintas kaip silpną skiriamąjį požymį turintis, o ne šio požymio neturintis, elementas.

15.  Pripažinus, kad sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, dėl visuomenės suklaidinimo galimybės turi būti sprendžiama pagal šios nutarties 31 punkte nurodytas taisykles, t. y. įvertinama nesutampančių elementų įtaka bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar sutampantis silpną skiriamąjį požymį turintis elementas laikytinas dominuojančiu ginčo prekių ženklų elementu.

16.  Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pvz., dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje T-54/12 24 par.; 2002 m. spalio 22 d. sprendimo byloje T-6/01 35 par.; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje T‑341/13 67 par.).

17.  Kai prekių ženklą sudaro tiek žodiniai, tiek vaizdiniai elementai, žodiniai elementai paprastai pripažįstami turinčiais didesnę įtaką vartotojo suvokimo įspūdžiui. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu – kai kuriais atvejais vaizdinis sudėtinio prekių ženklo elementas dėl jo formos, dydžio, spalvos ar padėties ženklo kompozicijoje gali būti vienodai reikšmingas ar net reikšmingesnis nei žodinis prekių ženklo elementas (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą byloje T‑35/08).

18.  Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad būtent elementas HERBA, nepaisant šio elemento skiriamojo požymio silpnumo, yra dominuojantis atsakovės prekių ženklų elementas. Tokia išvada pagrįstai padaryta atsižvelgiant į tai, kad vaizdiniai atsakovės prekių ženklų elementai (augalo motyvas) yra dekoratyvinio pobūdžio, iš dalies apibūdinantys žodinį elementą HERBA, be to, dėl naudojamos spalvos vizualiai nedominuoja prekių ženklų kompozicijoje, tuo tarpu prekių ženklo HERBA FOODS žodinis elementas FOODS yra aprašomasis, t. y. skiriamojo požymio neturintis, elementas 30 klasės prekėms, šis elementas užrašytas įprastiniu šriftu ir yra antrasis žodinių ženklo elementų sekoje, todėl pagal nusistovėjusią praktiką laikytinas turinčiu mažesnę reikšmę vartotojo suvokimo įspūdžiui.

19.  Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad žodinis elementas HERBA dominuoja ir užprotestuotame ieškovės prekių ženkle. Vertinant vizualiai, užprotestuotame ieškovės prekių ženkle akivaizdžiai dominuoja stilizuotas elementas EKO, esantis prekių ženklo kompozicijos centre, užrašytas tamsesniu nei kiti prekių ženklo elementai šriftu ir dėl savo dydžio užimantis didesnę prekių ženklo kompozicijos dalį nei kiti prekių ženklo elementai. Elementas HERBA, esantis elemento EKO apačioje, dėl panaudotos šviesesnės spalvos ir dydžio yra gerokai mažiau pastebimas nei elementas EKO, todėl užprotestuotame ženkle vizualiai nedominuoja.

20.  Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės prekių ženklo elemento EKO reikšmės šio prekių ženklo suvokimo įspūdžiui ir nepripažindami šio elemento dominuojančiu, tokią savo išvadą grindė tuo, jog šis elementas nėra tiek stilizuotas, kad nebūtų vartotojo perskaitomas kaip EKO, t. y. žodis, kuris dabartinėje kalboje vartojamas kaip nuoroda į ekologiškus produktus ir dėl to neturintis skiriamojo požymio. Tačiau ši išvada pati savaime nėra pakankama spręsti, kad elementas EKO negali būti laikomas dominuojančiu ieškovės prekių ženklo elementu. 

21.  Pirma, elemento EKO įtaką bendram ieškovės prekių ženklo suvokimo įspūdžiui susiedami išimtinai su žodžio EKO semantine reikšme, bylą nagrinėję teismai iš esmės šį elementą vertino kaip žodinį elementą, neatsižvelgdami į jo stilizavimą, nors skiriamojo požymio neturinčio žodinio elemento stilizavimas tam tikrais atvejais gali būti pakankamas skiriamajam požymiui įgyti. Vien ta aplinkybė, kad stilizuotą elementą sudarantis žodis gali būti vartotojo atpažįstamas, pati savaime nesudaro prielaidų šį elementą vertinti pagal žodinio elemento vertinimo taisykles. Nors ieškovės prekių ženkle žodis EKO iš tiesų gali būti įžvelgiamas, vis dėlto šio elemento stilizacija nėra nereikšminga – dėl panaudoto šrifto šis elementas sudaro lapo piešinį ir yra aiškiai išsiskiriantis.

22.  Antra, kasacinio teismo pažymėta, kad silpnas kombinuoto prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog šis negali būti dominuojantis elementas – dėl jo vietos ženkle arba dydžio jis gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų prisimenamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014 ir joje nurodytą praktiką). Kaip minėta, savo dydžiu ir pavaizdavimo rafinuotumu ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas EKO nustelbia šio ženklo žodinį elementą HERBA ir dėl to turi didesnę įtaką bendram vartotojo suvokimo įspūdžiui, ypač atsižvelgiant į tai, kad elementas HERBA bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo pripažintas silpnu prekių ženklo elementu.

23.  Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant vizualaus, fonetinio ir konceptualaus žymenų panašumo laipsnio svarbą reikia atsižvelgti ir į atitinkamų prekių ar paslaugų kategoriją ir jų pateikimo rinkoje būdą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C-342/97 27 par.). Prekių ir paslaugų, kurios paprastai vertinamos vizualiai arba kurias prieš įsigyjant galima išbandyti, atveju fonetinis arba konceptualus žymenų palyginimas gali būti mažiau svarbus. Tokiais atvejais, atliekant suklaidinimo galimybės vertinimą, svarbesnis yra žymenų sukeliamas vizualus įspūdis. Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtent vizualus žymenų panašumas gali turėti didesnę reikšmę tais atvejais, kai prekės yra įprasto vartojimo prekės (pvz., 29 ir 30 klasių prekės), dažniausiai perkamos didžiuosiuose prekybos centruose arba parduotuvėse, kur prekės išdėliotos lentynose ir kur vartotojui svarbesnis jo ieškomo prekių ženklo vizualus įspūdis (žr., pvz., ESINT parengtų Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies „Protestas“ 2 skirsnio „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“ 7 skyriaus „Visuotinis vertinimas“ 4.1 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, žymenis, dėl kurių kilo ginčas, lengva atskirti vizualiu požiūriu, nes dėl savo centrinės padėties ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas EKO suteikia ieškovės prekių ženklui visiškai skirtingą nei atsakovės prekių ženklų optinę struktūrą, ginčo žymenų vizualaus panašumo laipsnis yra labai nedidelis. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ginčo žymenų bendras sukuriamas įspūdis yra panašus (šios nutarties 31 punktas).

24.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai vadovavosi prekių ženklų klaidinamo panašumo vertinimo taisyklėmis, netinkamas dominuojančio ieškovės prekių ženklo dominuojančio elemento nustatymas lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė ir kad ginčo prekių ženklai, įvertinus atsakovės prekių ženklų silpną skiriamąjį požymį ir jiems suteikiamas teisinės apsaugos ribas, rinkoje negali kartu egzistuoti. Kadangi teismų išvados klaidingumą nagrinėjamu atveju lėmė teisės taikymo klaida, sprendžiant dėl dominuojančių prekių ženklų elementų, skundžiami teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ikiteisminės stadijos reikšmės

25.  Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė, be kita ko, nurodo, kad nors bylą nagrinėję teismai dėl šio argumento atskirai nepasisakė, savarankišką ieškovės ieškinio atmetimo pagrindą sudaro šiuo metu galiojančios PŽĮ redakcijos 61 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas ikiteisminės stadijos metu laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime. Atsakovės vertinimu, aptariama nuostata užkerta kelią ieškovei ieškiniu kelti argumentus, kurių įstatymo nustatyta tvarka ji nepateikė kartu su motyvuotu atsakymu į protestą. Kitoks aiškinimas, atsakovės vertinimu, paneigtų privalomos ikiteisminės ginčų dėl prekių ženklų nagrinėjimo stadijos esmę ir jos teisinę reikšmę.

26.  Pasisakydama dėl šio atsakovės argumento teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui aktuali PŽĮ redakcija privalomos ikiteisminės ginčų dėl prekių ženklų nagrinėjimo procedūros nenustatė. Tokia procedūra taikoma tik nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai PŽĮ redakcijai (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija), kuri nagrinėjamoje byloje netaikytina. Taip pat atsakovės nuoroda į šiuo metu galiojančios PŽĮ redakcijos 61 straipsnio 2 dalį nagrinėjamam ginčui nėra aktuali.

27.  Kita vertus, iš esmės analogišką šiuo metu galiojančios PŽĮ redakcijos 61 straipsnio 2 daliai nuostatą įtvirtino ir nagrinėjamam ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 18 straipsnio, reglamentuojančio ženklo registracijos užprotestavimą, 4 dalis. Pagal aptariamą nuostatą, užprotestuoto ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos privalėjo pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant.

28.  Nors motyvuoto atsakymo į protestą pateikimas neabejotinai yra svarbus proceso veiksmingumo ir ekonomijos požiūriu, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 18 straipsnio 4 dalies (ir, atitinkamai, šiuo metu galiojančios PŽĮ redakcijos 61 straipsnio 2 dalies) nuostata turėtų būti aiškinama kaip atimanti teisę ieškovui ieškinyje nurodyti bet kokius atsakyme į protestą nepateiktus argumentus. Toks aiškinimas visų pirma lemtų faktinį įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės apskųsti teismui Apeliacinio skyriaus priimtus sprendimus atėmimą ir nebūtų suderinamas su konstitucine teisminės gynybos teise. Kita vertus, kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, suklaidinimo galimybės vertinimas pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš esmės yra teisės klausimas, kuris Apeliacinio skyriaus turi būti atliekamas nepriklausomai nuo atsakyme į protestą pateiktų ar nepateiktų argumentų. Kitokia situacija galėtų susiklostyti tais atvejais, jei protesto nagrinėjimo rezultatas būtų nulemtas iš esmės faktinio pobūdžio motyvų, kurių įrodinėjimo pareiga tenka atsakymo į protestą nepateikusiam asmeniui, pavyzdžiui, ženklo skiriamojo požymio (ne)įgijimo dėl naudojimo (PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis), – tokiu atveju atitinkamų faktinių argumentų nenurodymas ikiteisminės stadijos metu be pateisinamos priežasties galėtų lemti galimybės vėliau remtis šiais argumentais teisminio bylos nagrinėjimo metu praradimą.

29.  Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai be teisinio pagrindo atsisakė vertinti dalį jos ieškinio argumentų. Nors ieškovė pagrįstai pažymi, kad argumentai dėl atsakovės prekių ženklų ir atskirų jų elementų skiriamojo požymio stiprumo ir atitinkamai dėl jų teisinės apsaugos ribų, reikšmingų vertinant suklaidinimo galimybę, gali būti pateikiami nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl atsakovei priklausančių ankstesnių prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia, iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, šie ieškovės argumentai teismų buvo vertinami, pripažįstant ginčo prekių ženklų žodinį elementą HERBA silpnu prekių ženklų elementu. Tuo tarpu ieškovės argumentai, susiję su jos juridinio asmens pavadinimo pirmumu atsakovės prekių ženklų atžvilgiu, teismų pagrįstai buvo pripažinti nepatenkančiais į nagrinėjamos bylos ribas.

30.  Pagal PŽĮ 18 straipsnio 7 dalį Apeliacinio skyriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus protestą dėl prekių ženklo registracijos, per 6 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Pateikus skundą dėl Apeliacinio skyriaus sprendimo, bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundžiamu Apeliacinio skyriaus sprendimu analizuoti protesto pagrindai, nagrinėjamu atveju – ieškovės prekių ženklo galimas klaidinamas panašumas į ankstesnius atsakovės prekių ženklus. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovė nėra šioje byloje pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl atsakovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis dėl šių ženklų klaidinamo panašumo į ieškovės juridinio asmens pavadinimą; atsakovės prekių ženklų registracijos teisėtumo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas šioje byloje ginčijamu Apeliacinio skyriaus sprendimu.

31.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės kasaciniame skunde minimoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 buvo sprendžiama dėl atsakovo gynimosi būdų, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis atliktų darbų trūkumais, t. y. šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl ja kaip teismo precedentu nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi. Papildomai pažymėtina, kad ir šioje, ieškovės nurodytoje, civilinėje byloje kasacinis teismas pažymėjo, jog atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (aptariamos nutarties 23 punktas). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prekių ženklų registracijos panaikinimas dėl klaidinamo panašumo į ankstesnį juridinio asmens pavadinimą gali būti inicijuojamas tik atitinkamą teisę turinčio asmens; suinteresuotam asmeniui tokio reikalavimo nepareiškus bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo spręsti dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo šiuo pagrindu. Tuo tarpu sprendžiant dėl ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo į (nenuginčytus) atsakovės prekių ženklus argumentai, susiję su ieškovės juridinio asmens pavadinimu, neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.  Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (to paties straipsnio 3 dalis). Jei kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (to paties straipsnio 5 dalis).

33.  Kasaciniam teismui panaikinus bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus bei tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgijo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paduodama ieškinį ir apeliacinį skundą, tiek kasaciniame teisme, paduodama kasacinį skundą, patyrė po 75 Eur išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio (bendra šių išlaidų suma – 225 Eur), šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti jos išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, tačiau, jai nepateikus šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, jų atlyginimas ieškovei nėra priteistinas.

34.  Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.

 

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir palikti galioti prekių ženklo EKO HERBA (Nr. 74459) registraciją, o atsakovės „Ebro Foods, S. A.“ protestą atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Eko Herba“ (į.k. 302552235) iš atsakovės „Ebro Foods, S. A.“ (kodas 115269) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai          Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis