Intelektinė teisė
Dėl rekonstruoto archeologinio kostiumo (ne)pripažinimo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo saugomu kūriniu ir bendraautorystės
Ieškovė teismo prašė pripažinti jos autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius, už visus ieškovės išimtinių autorių teisių pažeidimų atvejus iš jas pažeidusių atsakovų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų sujungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, o apeliacinės teismas nepripažino, kad ieškovė sukūrė autorinį originalų kūrinį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) prasme.
Kasacinis teismas nurodė, kad autorių teisių objektai išvardyti ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Teisės doktrinoje nurodoma, kad rekonstruotas archeologinis kostiumas yra taikomosios dailės kūrinys. Labiausiai paplitę taikomojo meno kūriniai kalvystės, juvelyrikos, baldų, porceliano, grafikos, tekstilės, odos ir kt. pramonės srityse. Šie kūriniai saugomi autorių teisės, kaip ir kiti kūriniai, jeigu yra asmeninės žmogaus kūrybos originalus rezultatas. Kasacinis teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog apibūdinant konkretų objektą (be kita ko, archeologinį kostiumą) vartojamas terminas „rekonstruotas“ (ar „atkurtas“), negali lemti jo (ne)pripažinimo autorių teisių objektu. Kiekvienu individualiu atveju turi būti sprendžiama pagal tai, ar objektas atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kūrinio sukūrimas nepriklauso nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta atitinkama autorinė kūrinio užsakymo ar kitokia sutartis. Kūrinys netampa originalus dėl to, kad dėl originalumo susitarta, ir atvirkščiai – ir nesant susitarimo dėl originalumo, gali būti sukurtas originalus kūrinys. Atsižvelgiant į tai, CK 6.193 straipsnio nuostatos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių nėra aktualios šio ginčo sprendimui.
Kasacinis teismas nurodė, kad teisės doktrinoje pasisakyta, jog bendraautorių kūrybos rezultatas turi būti bendras kūrinys, t. y. visų bendraautorių kūrybinio darbo rezultatus turi suvienyti bendra koncepcija, mintis ar paskirtis. Kita vertus, bendraautorystei kvalifikuoti neturi reikšmės, ar bendraautorių sukurtos bendro kūrinio dalys gali būti savarankiškai panaudojamos ar ne, nes Lietuvoje pripažįstama vadinamoji dalioji (kai kūrinys yra vientisas ir negalima nustatyti, kuris kurią dalį parašė) ir nedalioji bendraautorystė. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalis). Kaip pažymima doktrinoje, ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalies prasme tokie asmenys, pavyzdžiui, gali būti kalbos redaktorius, asmuo, finansavęs kūrinio sukūrimą ar sudaręs kitokias materialines sąlygas, asmuo, suteikęs kitokią pagalbą (pvz., surinkęs reikiamus teismų sprendimus ar literatūros šaltinius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pvz., bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog įgyvendinant projektą vyko tam tikras darbų pasidalijimas, kurio metu trečiasis asmuo buvo atsakingas už tekstilinę dalį, o ieškovė teikė reikalingą vizualinę medžiagą ir archeologinius duomenis bei koordinavo papuošalų gamintojų ir juvelyrų darbą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti vertinama, ar ieškovės indėlis į ginčo archeologinių kostiumų rekonstrukciją gali būti vertinamas kaip bendraautorystė.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas konstatavo, kad turi būti įvertinta, ar ieškovės rekonstruoti kostiumai atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus bei galimos bendraautorystės aspektu, todėl panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-98-469/2021